Ilgesnis gyvenimas be chemoterapijos: naujos kartos krūties vėžio gydymas

Kasmet krūties vėžiu suserga apie 1700 Lietuvos moterų. 60–65 proc. jų išsivysto vadinamasis hormonams jautrus vėžys. Tai reiškia, kad hormonai duoda impulsą navikinėms ląstelėms daugintis. Šios moterys gydomos vaistais, kurie, slopindami hormonų gamybą ar blokuodami hormonų receptorius ant navikinių ląstelių, stabdo naviko augimą ir plitimą.

Tačiau šis gydymas dažnai sukeldavo naviko mutacijas, kurios paversdavo naviką agresyvesniu, ir liga „pabėgdavo“ nuo kontrolės. Taikinių terapijos, kuri stabdytų šį greitą naviko „pabėgimą“ nuo kontrolės ar naujų mutacijų atsiradimą, tapo didele paspirtimi onkologams. 

Anksčiau pacientams taikinių terapijos vaistų, kurie paveiktų šį atsparumo kelią, buvo skiriama tik tada, kai atsirasdavo metastazių, o dabar jie kompensuojami ir pooperacinio gydymo laikotarpiu didelės atsinaujinimo rizikos pacientams.

Ligą pavyko suvaldyti

„Neslėpsiu, ašarų buvo nemažai – būtų Minija ištvinus. Gailėjau ne savęs, ne vyro, o savo dukrų“, – sako klaipėdietė mokytoja Gražina (vardas pakeistas – aut. past.).

Prieš 20 metų, būdama 53-ejų, ji susirgo krūties vėžiu. Chirurgai išoperavo guziuką ir skyrė spindulinę terapiją – 25 kartus ji vyko į sostinę, nes Klaipėdoje nebuvo tinkamo aparato. Kadangi moteris sirgo hormonams jautriu vėžiu, jai skyrė vaistą, kuris veikia hormonų receptorius, tamoksifeną. Keturiolika metų Gražinai ligos požymių nebuvo, bet kartą užkimo balsas. „Darbe patyriau daug streso, sunkiai galėjau kalbėti“, – prisimena pašnekovė.

Moteris kreipėsi į gydytojus, o jie jokio sutrikimo negalėjo rasti. Galiausiai ji gatvėje sutiko savo gydytoją onkologą Alvydą Česą ir pasiguodė, kad ne tik balsas užkimęs, bet ir paskauda skrandį. Jis pasiūlė atlikti vėžio tyrimus ir netrukus aptiko ligą skrandyje.

„Iš pradžių manėme, kad tai nauja liga, tačiau ištyrus paaiškėjo, jog tai to paties krūties vėžio metastazės“, – sako gydytojas.

Gražina buvo operuota, jai pašalintas skrandis. Po to standartiškai jai turėjo būti skirta chemoterapija, tačiau A. Česas pasirūpino, kad moteris būtų įrašyta į programą, pagal kurią skiriami nauji vaistai, tad už juos nereikėjo mokėti. O po metų juos pradėjo kompensuoti ligonių kasa.

„Kas mėnesį 21 dieną geriu tabletes, 7 dienas praleidžiu ir jau šešerius metus jaučiuosi puikiai“, – tvirtina moteris.

„Toks atvejis – retas. Neįtikėtina gydymo sėkmė“, – priduria Klaipėdos universiteto ligoninės Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas A. Česas.

Gauna impulsą daugintis

Hormonams teigiamu vėžiu gydytojai vadina navikus, kai ląstelės turi receptorius, kurie reaguoja į organizmo išskiriamus estrogenus.

„Mūsų organizme yra liaukos, kurios gamina hormonus. Kai estrogenai per kraujotaką nukeliauja iki naviko, specialūs jo receptoriai tuos hormonus pagauna ir perduoda signalą daugintis į ląstelės branduolį, – aiškina gydytojas. – Jeigu moters organizmas gamina daug estrogenų, navikinės ląstelės intensyviai stimuliuojamos. 

Net ir prasidėjus menopauzei, šių hormonų gamyba visai nenuslopsta, nors reikšmingai sumažėja. Tad navikinės ląstelės tebegauna impulsus daugintis.“

Norint pasiekti, kad navikinės ląstelės nebesidaugintų, reikia paveikti minėtus hormonų receptorius, kad jie neberaguotų į hormonus. Pirmasis toks vaistas buvo tamoksifenas. Juo jau 70 metų gydomos krūties vėžiu sergančios moterys, ir šis vaistas vis dar labai svarbus tam tikroms pacientėms.

Dabar yra naujos kartos vaistų, kurie veikia hormonams jautrius navikus.

Blokuoja hormonų sintezę

Aromatazės inhibitoriais vadinami vaistai, kurie blokuoja estrogenų gamybą.

Pagrindinis estrogenų šaltinis moters organizme yra androgenų (vyriškųjų hormonų) virtimas estrogenais veikiant fermentui aromatazei. Aromatazės inhibitoriai, slopindami fermentą aromatazę, t. y. aromatizacijos procesą, sustabdo estrogenų sintezę iš androgenų. Tai reiškia, kad krūties vėžio ląstelių estrogenų receptoriai nesąveikaus su estrogenais, nebus skatinamas augti vėžys. 

Dėl aromatazės inhibitorių poveikio slopinama apie 97 proc. hormonų gamybos. Navikas nebegauna impulsų daugintis ir nesivysto metastazės.

„Vis dėlto mūsų ilgų metų patirtis ir mokslo duomenys rodo, kad ne visi hormonams jautrūs navikai vienodai reaguoja į hormonus slopinančią terapiją, kažkodėl vieniems ligoniams, nepaisant gydymo, liga greitai progresuoja“, – sako A. Česas.

Atsitinka ir taip, kad po penkerių metų, kai pacientė laikoma pasveikusia ir nustoja vartoti vaistus, liga atsinaujina, nors taip neturėtų būti.

Jau įrodyta, kad organizme esantis aktyvus vadinamasis CDK 4/6 fermentas daro įtaką tam, kad liga progresuotų hormonų terapijos metu ar vos ją nutraukus. Dažnai tai įvyksta todėl, kad navikas yra nevienalytis, jame yra skirtingų ląstelių. Tad tokioms pacientėms reikia kitų vaistų.

„Šiandien galime pasakyti, kad turime pacienčių, kurioms jau 6–7 metus skiriama taikinių terapija CDK4/6 (ciklino kinazės) slopikliais kartu su antiestrogenais ar aromatazės inhibitoriais ir taip sumažinama ligos atsinaujinimo rizika ir pailgėja vidutinis bendras pacienčių išgyvenamumas“, – teigia gydytojas.

Šis gydymas joms buvo skirtas po to, kai vėžys atsinaujino ir progresavo.

„Pasiekėme fantastiškų rezultatų – šioms moterims nereikėjo chemoterapijos, bet jos gyvena vidutiniškai 2–3 kartus ilgiau iki ligos progresavimo“, – priduria A. Česas.

Šių moterų gyvenimas nuo visų kitų skiriasi tik tuo, kad joms tam tikru metu reikia gerti tabletes, bet nereikia chemoterapinių vaistų, operacijų ar spindulinio gydymo. Klinikos vadovas primena, kad chemoterapija sukelia daug nepageidaujamų poveikių.

„Jei chemoterapija būtina, ją privalu skirti, tačiau jei įmanoma, stengiamės išvengti tokio gydymo. Nauji vaistai leidžia atidėti chemoterapiją daugeliui metų. Tai proveržis, pakeitęs hormonams jautrių navikų gydymą“, – tvirtina specialistas.

Skiriamas ir kaip papildomas gydymas

Klinikos vadovas A. Česas pabrėžia, kad dabar pradedamas naujas gydymo etapas – minėti CDK 4/6 inhibitoriai skiriami ne tik toms pacientėms, kurioms atsinaujino liga išplisdama, bet ir toms, kurioms buvo nustatyta ankstyvos stadijos neišplitusi liga, tačiau didelės atsinaujinimo rizikos. 

Kitaip tariant, užkertant kelią ligai atsinaujinti ir išplisti, tikintis, kad šiai moteriai vėžys niekada nesugrįš.

Žinoma, tokiam gydymui pacientės kruopščiai atrenkamos. Gydytojai turi išsiaiškinti, ar gydymas galėtų joms būti tinkamas, todėl kruopščiai atliekami patologiniai, imunohistocheminiai ir molekuliniai tyrimai.

Gydytojas A. Česas sako, kad šalyje yra apie 800 tokių pacienčių.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder