Italijoje – precedento neturintis atvejis: mediciniškai asistuojama savižudybė įgyvendinta valstybinėje sveikatos sistemoje

Antradienį Italijoje įvyko pirmasis mediciniškai asistuojamos savižudybės atvejis, kurį nuo pradžios iki pabaigos organizavo regioninė sveikatos apsaugos sistema.

Mediciniškai asistuojama savižudybė – tai situacija, kai sunkiai sergančiam žmogui, atitinkančiam įstatymuose nustatytas sąlygas, medikas suteikia priemones ar vaistus, kuriais pats žmogus gali nutraukti savo gyvybę.

Tai 59-erių Domenico Zuccarella iš Lombardijos Giussano miesto. Vyras sirgo progresuojančia išsėtinės sklerozės forma. Prašymą dėl mediciniškai asistuojamos savižudybės jis pateikė 2025 metų lapkričio 8 dieną Vakarų Milano teritorinei socialinės ir sveikatos priežiūros įstaigai (ASST).

Po daugiau nei devynių mėnesių, dalyvaujant Luca Coscioni asociacijai, visas sprendimų priėmimo ir jų įgyvendinimo procesas buvo vykdomas Lombardijos regiono sveikatos sistemoje. Tai tapo precedentu, nes iki šiol valstybinės teritorinės tarnybos apsiribodavo tik patikrinimu, ar asmuo atitinka nustatytus reikalavimus, o vertinimą atlikdavo etikos komitetas.

Aktyvioji eutanazija Italijoje tebėra neteisėta, kai vaistai, tiesiogiai sukeliantys žmogaus mirtį, suleidžiami kitam asmeniui. Tačiau po 2019 metais Italijos Konstitucinio Teismo priimto sprendimo Nr. 242/2019 tam tikromis griežtai apibrėžtomis aplinkybėmis leidžiama mediciniškai asistuojama savižudybė, kai gydytojas suteikia netiesioginę pagalbą.

Pagal šį sprendimą mediciniškai asistuojama savižudybė ir teisė atsisakyti gydymo laikomos neatskiriamomis žmogaus teisėmis. Tačiau nacionalinio įstatymo, kuris išsamiai reglamentuotų šią tvarką, Italijoje vis dar nėra.

Dėl to kai kurie regionai pradėjo kurti savo taisykles. Naujausias jų – Emilijos-Romanijos regionas, įstatymą priėmęs praėjusių metų liepą.

Tuo metu skirtingos Europos valstybės renkasi skirtingus kelius – nuo eutanazijos dekriminalizavimo iki aktyvios arba tik pasyvios eutanazijos įteisinimo. Kai kur tokie įstatymų projektai dar tik svarstomi.

Lombardijos atvejis ir kiti Italijos regionai

Domenico Zuccarella istorija tapo dar vienu žingsniu formuojant Lombardijoje taikomą tvarką, kuri, nesant bendros nacionalinės teisinės bazės, iki šiol buvo kuriama kiekvienu konkrečiu atveju.

Luca Coscioni asociacija teigia, kad dabar Lombardijoje egzistuoja aiškiai apibrėžtas kelias – nuo prašymo pateikimo ir jo įvertinimo iki apsaugos nuo nepagrįstų vilkinimų, procedūros organizavimo, medicininės pagalbos ir vietos parinkimo.

Šiuo atveju tai jau ne vien principo deklaracija, o visas procesas, įgyvendintas valstybės sveikatos sistemoje.

Zuccarella bylą gynusi teisininkų komanda, kuriai vadovavo advokatė ir asociacijos nacionalinė sekretorė Filomena Gallo, ne kartą kreipėsi į institucijas dėl užsitęsusio bylos nagrinėjimo. Pagal regionines rekomendacijas procedūra neturėjo trukti ilgiau nei keturis mėnesius, tačiau vyras atsakymo laukė devynis mėnesius.

Gegužės pabaigoje pateiktame skubiame skunde buvo reikalaujama ne tik užbaigti vertinimą, bet ir, jeigu būtų nustatyta, kad asmuo atitinka Konstitucinio Teismo nustatytus kriterijus, organizuoti praktinį procedūros įgyvendinimą.

Gegužės 18 dieną tarpdisciplininė medicinos komisija pripažino prašymą pagrįstu ir nustatė tolesnių veiksmų tvarką, įskaitant vaistus, jų dozes ir vartojimo mechanizmą.

Vėliau procedūrą užbaigė tos pačios teritorinės sveikatos priežiūros tarnybos – jos parinko savanoriškai dalyvaujantį medicinos personalą ir vietą, kurioje procedūra turėjo būti atlikta.

Pasak Luca Coscioni asociacijos, tai jau trečiasis atvejis Lombardijoje, kai tokia procedūra tapo įmanoma remiantis Konstitucinio Teismo sprendimu.

Tuo metu trys Italijos regionai nusprendė priimti atskirus įstatymus, paremtus iniciatyva „Liberi Subito“.

Pirmoji 2025 metų pradžioje buvo Toskana. Ji patvirtino taisykles, nustatančias mediciniškai asistuojamos savižudybės prašymų nagrinėjimo eigą ir terminus, taip pat numatančias tarpdisciplininės komisijos sudarymą kiekvienam atvejui įvertinti.

Antroji buvo Sardinija. Jos įstatyme numatyta, kad kompetentingos sveikatos priežiūros įstaigos turi suteikti visas reikalingas priemones ir užtikrinti galimybę gauti vaistą.

Emilija-Romanija liepos 23 dieną priėmė panašų įstatymą ir tapo trečiuoju Italijos regionu, kuriame galutinio gyvenimo etapo klausimus reglamentuoja specialus įstatymas.

Europoje – skirtingi požiūriai

Pirmoji pasaulyje eutanaziją įteisinusi valstybė buvo Nyderlandai. 2002 metais šalyje įteisinta tiek aktyvioji eutanazija, tiek mediciniškai asistuojama savižudybė. 2005 metais Nyderlandai taip pat patvirtino vadinamąjį Groningeno protokolą, reglamentuojantį eutanazijos taikymą vaikams ir nustatantį tam skirtus kriterijus.

2002 metais eutanaziją dekriminalizavo ir Belgija, o 2016 metais ši galimybė buvo išplėsta ir nepilnamečiams.

Liuksemburgas eutanaziją įteisino 2009 metais, o Ispanija 2021 metais tapo ketvirtąja šalimi, dekriminalizavusia aktyviąją eutanaziją. Mediciniškai asistuojama savižudybė Ispanijoje leidžiama nuo 1995 metų.

Ispanijoje diskusijos šia tema vėl įsiplieskė po Noelia Castillo mirties. 25-erių moteris po ilgai trukusio teisinio ginčo su tėvu šių metų kovą iškovojo teisę į eutanaziją.

Austrija nuo 2022 metų įteisino savanorišką mediciniškai asistuojamą savižudybę, o Šveicarijoje leidžiama tiek ši praktika, tiek pasyvioji eutanazija, kai nutraukiamas gydymas.

Šveicarijos teisė taip pat leidžia savarankiškai panaudoti mirtį sukeliantį preparatą užsienio piliečiams. Tai buvo pritaikyta ir garsioje italų atleto bei didžėjaus Fabiano Antoniani, geriau žinomo kaip DJ Fabo, byloje 2017 metais.

Kitose Europos šalyse diskusijos tebesitęsia. Portugalijoje ir Slovėnijoje atitinkami pasiūlymai buvo atmesti, o Prancūzijoje trečiadienį Oficialiajame leidinyje paskelbtas pagalbos mirštant įstatymas, kurį parlamentas patvirtino liepos viduryje.