Kai kūnas siunčia SOS: panikos priepuolis ar rimta sveikatos būklė? Paaiškino, kaip atskirti ir suvaldyti simptomus

Kaip atrodo panikos ataka?

„Panikos priepuolis gali pasireikšti intensyviu širdies plakimu, spaudimu ir skausmu krūtinėje, padažnėjusiu kvėpavimu, oro trūkumu, prakaitavimu, galūniu tirpimu, drebuliu, galvos svaigimu, virškinimo sutrikimais. 

Šiuos fizinius pojūčius dažnai lydi ir psichologiniai simptomai – baimė prarasti kontrolę, išprotėti ar mirti, jausmas, kad tuoj galite nualpti ar patirti širdies smūgį“, – sako BENU vaistininkė Deimantė Zalagaitytė.

Pasak vaistininkės, panikos atakai būdinga staigi pradžia ramybės būsenoje. Toks epizodas piką pasiekia per 10 minučių ir dažniausiai trunka iki pusvalandžio. Priešingai nei širdies patologijos atveju, simptomai lengvėja nukreipiant mintis ar keičiant kvėpavimą.

Kaip atskirti nuo infarkto ar insulto?

„Skausmas krūtinėje apibūdinamas kaip aštrus, duriantis ir deginantis, tačiau dažniausiai jis yra susitelkęs vienoje vietoje, kai miokardo infarkto metu skausmas plinta į kairę ranką arba į abi, į nugarą, kaklą ar žandikaulį“, – pastebi D. Zalagaitytė.

„Tavo klinika“ šeimos gydytoja Rūta Maciulevičienė priduria, kad panikos priepuolio simptomai nepalieka objektyvių neurologinių ar kardiologinių pakitimų atlikus tyrimus. „Ūmios pavojingos būklės, tokios kaip miokardo infarktas ar insultas, pasireiškia nuolatiniu, stiprėjančiu skausmu ar aiškia židinine neurologine simptomatika, pavyzdžiui, galūnių silpnumu, kalbos ar regėjimo sutrikimu. Skirtingai nei panikos priepuolio atveju, šios būklės patvirtinamos objektyviais diagnostiniais radiniais“, – sako R. Maciulevičienė.

Atakos suvaldymas ir gydymas

D. Zalagaitytė pabrėžia, kad pirmomis panikos atakos minutėmis reikia bandyti normalizuoti kvėpavimą: „Svarbiausia, kad iškvėpimas būtų ilgesnis nei įkvėpimas. Mintis galima sukoncentruoti į skaičiavimą: lėtai įkvepiant per nosį skaičiuoti iki 4, kelioms sekundėms kvėpavimą sulaikyti, tada dar lėčiau per sučiauptas lūpas iškvėpti ir skaičiuoti iki 6–8. Tokią kvėpavimo techniką rekomenduojama kartoti 5–10 minučių arba tol, kol pasijaučiama geriau ir panikos atakos simptomai sumažėja.“

Anot R. Maciulevičienės, panikos sutrikimų gydymo pagrindą sudaro kognityvinė elgesio terapija ir medikamentinis gydymas, kurio prireikia esant ryškiems, dažniems ar kasdienį funkcionavimą trikdantiems priepuoliams.

„Svarbu suprasti, kad negydant šis sutrikimas progresuoja ir priepuoliai darosi dažnesni. Geriausi ilgalaikiai rezultatai pasiekiami derinant psichoterapiją su vaistais, ypač – esant sunkesnei sutrikimo eigai“, – teigia gydytoja.

D. Zalagaitytė priduria, kad nerimo ir panikos atakų valdymui gali padėti preparatai su magniu, o nervų sistemos funkcijos palaikymui bei energijos gamybai svarbūs yra B grupės vitaminai. Vitaminas D ir Omega-3 rūgštys gali sumažinti nuotaikos svyravimus, kontroliuoti emocijas ir elgesį. Lėtiniam nerimo lygiui sumažinti tinkamos priemonės, kurių sudėtyje esama valerijonų šaknų, melisų lapų, raudonžiedžių pasiflorų žolės, apynių spurgų.

Priepuolių priežastys ir kontrolė

Pasak vaistininkės, panikos atakas gali nulemti pastovus, nuolatinis ir ilgalaikis stresas, sutrikęs miegas, trauminės, psichologinės patirtys, taip pat – psichoaktyvių narkotinių medžiagų ir didelis kofeino vartojimas, skydliaukės veiklos sutrikimai.

„Norint kontroliuoti panikos atakų epizodus, svarbu sumažinti perteklinį streso hormono kortizolio išsiskyrimą ir lygį organizme, pavyzdžiui, į dienos rutiną įtraukti greitą ėjimą, plaukimą, bėgimą ar jogą – jos metu įvairių kvėpavimo pratimų pagalba aktyvinama parasimpatinė nervų sistema, kuri yra atsakinga už atsipalaidavimą“, – pataria D. Zalagaitytė.

Ji priduria, kad miegui derėtų skirti 7–9 valandas, reikėtų stengtis eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, o į mitybą vertėtų įtraukti maisto produktus, turtingus triptofanu ir serotonino sintezei naudinga aminorūgštimi. Tai – moliūgų, sezamų sėklos, saulėgrąžos, riešutai, kalakutiena, jautiena, lašiša, pieno produktai, ankštinės daržovės, juodas šokoladas.

Kada reikia skubėti pas gydytoją?

Pasak R. Maciulevičienės, skubiai kreiptis į medikus reikėtų tais atvejais, jei simptomai nauji, neįprastai stiprūs, užsitęsę ar savo pobūdžiu primena ūmią somatinę būklę, pavyzdžiui, pasireiškia stiprus krūtinės skausmas ar dusulys.

„Skubi pagalba taip pat reikalinga, jei panikos simptomus lydi sąmonės sutrikimas, savižudiškos mintys, neadekvatus elgesys ar įtariama ūmi intoksikacija. Tokiais atvejais pirmiausia reikia įsitikinti, kad tai nėra ūmi, gyvybei pavojinga būklė ir kreiptis į gydymo įstaigą pagalbos“, – sako gydytoja.

D. Zalagaitytė teigia, kad panikos atakoms kartojantis ir tampant nuolatiniu gyvenimo būdu, taip pat reikėtų nedelsti ir apsilankyti pas gydytoją, kuris galėtų įvertinti situaciją ir, jeigu reikia, rekomenduoti tyrimus ar nukreipti pas kitus specialistus.