Kaip medžiai ir žaliosios erdvės stiprina mūsų sveikatą?

Medžiai pagerina gyvenimą įvairiais būdais. Jie kovoja su klimato kaita mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje. Jie slopina garso taršą ir sumažina oro taršą, sugeria anglies dioksidą išskirdami deguonį.

Kai iš dangaus pliaupia lietus, medžiai sumažina lietaus vandens nuotėkį, užkertant kelią potvyniams ir dirvožemio erozijai. Jie taip pat yra vertingos buveinės, padedančios palaikyti vabzdžių, paukščių ir kitų gyvūnų bei mikroorganizmų biologinę įvairovę. 

Taip pat svarbu kaupti įrodymus, kad tiesiog leidžiant laiką aplink medžius ir žaliąsias erdves pageriname sveikatą ir nuotaiką. Žemiau yra keletas didžiausių gaunamų pranašumų.

Medžiai padeda išvengti su karščiu susijusių ligų

Klimato kaita sukelia kylančią temperatūrą ir daugiau karščio bangų visoje JAV. Šis poveikis yra blogesnis tiems, kurie gyvena rajonuose, vadinamuose miesto šilumos salomis, kur asfaltas ir betonas sugeria šilumą dieną ir toliau spinduliuoja tai naktį.

Medžiai ir jų lapiniai vainikai suteikia šešėlį, kuris padeda išvengti miesto šilumos antplūdžio. Ką tai reiškia mums? Tai reiškia, kad sumažėja su karščiu susijusių sveikatos ligų, kurios dažniau užklumpa lauke dirbančius darbuotojus ir jaunesnius, vyresnius ir mediciniškai pažeidžiamus žmones. „The Lancet“ paskelbtame tyrime apskaičiuota, kad padidinus medžių skaičių iki 30 % 93 Europos miestuose, būtų galima išvengti keturių iš 10 ankstyvų su karščiu susijusių mirčių tuose miestuose.

Kaip medžiai padeda vaikams- geresnė nuotaika, elgesys, dėmesys 

Laiko praleidimas gamtoje buvo susijęs su geresniais sveikatos rezultatais, tokiais kaip mažesnis kraujospūdis, geresnis miegas ir daugelio lėtinių suaugusiųjų ligų pagerėjimas. Šios išvados skatina vis labiau domėtis miško terapija, vadovaujama lauko gydymo praktika, dėl kurios pagerėja bendra savijauta. Tačiau taip pat nuostabu yra tai, kad medžiai ir gamta suteikia vaikams daug naudos.

Vienas tyrimas, kuriame dalyvavo 4–6 metų vaikai, parodė, kad tie, kurie gyveno netoli žalios erdvės, elgėsi ne taip hiperaktyviai, o dėmesio ir regos atminties testavimo balai buvo geresni, palyginti su vaikais, kurie to nedarė.

Vien medžių matymas gali turėti naudos psichinei sveikatai. Mičigane atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 7–9 metų vaikai, parodė, kad mokiniai, kurie pro mokyklos langus matė medžius, turėjo mažiau elgesio problemų nei tie, kurių žaliasis vaizdas buvo ribotas.

Suomijoje mokslininkai modifikavo vaikų darželių lauko žaidimų aplinką, kad imituotų miško pomiškius. Šios dienos priežiūros įstaigos buvo palygintos su kontrolinėmis standartinėmis ir į gamtą orientuotomis darželiais, kur vaikai kasdien lankėsi netoliese esančiuose miškuose. Pasibaigus 28 dienoms, vaikų darželiuose su miško žaidimų laiku buvo sveikesnis mikrobiomas ir geresni imuninės sistemos žymenys, palyginti su kitų darželių vaikais.

Kaip žalioji erdvė padeda bendruomenėms

Žaliosios erdvės kvartaluose taip pat labai praturtina bendruomenių gerovę. Atsitiktinių imčių bandymas JAV mieste, kuriame buvo pasodinta ir prižiūrima žolė ir medžiai anksčiau laisvose sklypuose, parodė, jog apylinkėse, esančiose žemiau skurdo ribos, nusikalstamumas sumažėjo teritorijose, kuriose yra apželdinti sklypai, palyginti su nepaliestomis laisvomis vietovėmis. Tuo tarpu šalia apželdintų sklypų gyvenę gyventojai pranešė, kad jaučiasi saugesni ir dažniau naudojasi lauko erdve poilsiui ir bendravimui.

Kaip galite padėti?

Deja, miesto medžių skaičius bėgant metams mažėjo. Siekiant užkirsti kelią šiam nuosmukiui, daugelis miestų ir ne pelno organizacijų turi programas, kuriose numatomi sodinami medžiai.

Jei sodinti medžius ne jums, bet norėtumėte prisidėti prie misijos, apsvarstykite galimybę paaukoti organizacijoms, kurios remia miškų atsodinimą.

Parengta pagal: www.health.harvard.edu