Kaip sumažinti insulto riziką – paprasčiausi metodai, kurie „veikia“

1. Stebėkite kraujospūdį

Aukštas kraujospūdis yra pagrindinis insulto priežastis. Žmonės, kurie nekontroliuoja kraujospūdžio, rizikuoja susirgti keturis kartus dažniau. Jei tonometro rodmenys dažnai viršija normą, svarbu pakoreguoti gyvenimo būdą:

– bent 30 minučių per dieną užsiimti vidutinio intensyvumo fizine veikla (vaikščiojimas, joga, plaukimas);

– riboti druskos vartojimą (ne daugiau kaip 5 gramai per dieną);

– atsisakyti produktų su transriebalais ir sočiais riebalais (kepti maisto produktai, dešros, kepiniai);

– padidinti daržovių, vaisių, ankštinių ir neskaldytų grūdų produktų dalį racione.

2. Kūno svorio kontrolė

Antsvoris didina kraujagyslių ir širdies apkrovą. Norint išvengti problemų, kūno masės indeksas (KMI) turėtų būti ne didesnis kaip 25. Tai pasiekiama ne tik ribojant kalorijas (vidutiniškai ne daugiau kaip 2000 kcal per dieną daugumai suaugusiųjų), bet ir reguliariai sportuojant. Net 30 minučių greitas pasivaikščiojimas kasdien gali duoti didelės naudos.

3. Atsisakykite žalingų įpročių

– Rūkymas pagreitina trombų susidarymą ir pablogina kraujagyslių elastingumą. Atsisakymas rūkyti smarkiai sumažina insulto riziką jau per pirmuosius dvejus metus.

– Alkoholis saikingais kiekiais yra leistinas, tačiau piktnaudžiavimas jį naikina kraujagysles ir didina kraujospūdį. Medikai pataria apsiriboti 150 ml sauso vyno per dieną, o geriausia – visiškai atsisakyti.

4. Reguliariai tikrinkite cholesterolio ir cukraus kiekį kraujyje

Didelis „blogo“ cholesterolio (LDL) kiekis skatina aterosklerozinių plokštelių susidarymą, kurios sutrikdo kraujo tekėjimą smegenyse. O cukrinis diabetas padidina insulto riziką 1,5–4 kartus. Svarbu bent kartą per metus atlikti tyrimus ir laikytis dietos, kurioje mažai cukraus ir riebalų.

5. Streso valdymas ir kokybiškas miegas

Lėtinis stresas ir miego trūkumas neigiamai veikia kraujagysles ir širdį. Stresas didina kraujospūdį ir skatina uždegiminius procesus organizme. Meditacija, kvėpavimo pratimai ir 7–8 valandos miego per parą – tai ne prabanga, o profilaktikos pagrindas.

6. Neignoruokite simptomų

Periodinis galvos svaigimas, galūnių tirpimas, regos ar kalbos sutrikimai – tai signalai, į kuriuos negalima nekreipti dėmesio. Esant tokiems simptomams, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Išvada: insultas nėra likimo nuosprendis, o dažniausiai gyvenimo būdo pasekmė. Paprastos, bet reguliarios priemonės – kraujospūdžio kontrolė, fizinis aktyvumas, mityba ir atsisakymas žalingų įpročių – padeda išsaugoti smegenų ir kraujagyslių sveikatą ilgam laikui.