Karantiną išgyventi padėjo literatūra

Prasidėjusi pandemija ir karantinas daugumai žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje sukėlė didžiulių psichologinių bei emocinių iššūkių. Nors buvo nemažai ir tokių, kuriems ši situacija suteikė ilgai lauktą poilsio ir sugrįžimo į save galimybę, vis dėlto didžioji dauguma buvo stipriai pažeista. Nuolatinė baimė ir nerimas dėl savęs bei artimųjų, užsitęsusi įtampa dėl nežinia kada pasibaigsiančios privalomos saviizoliacijos, visiškai apribotas tiesioginis bendravimas su kitais asmenimis... Psichologai, psichoterapeutai, psichiatrai ir kiti specialistai turėjo ir vis dar tebeturi itin sudėtingą laikotarpį.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotas ir 2021 m. sausio mėnesį atliktas Lietuvos gyventojų psichinės sveikatos per pandemiją tyrimas atskleidė, kad 2020 metais, prasidėjus COVID-19 pandemijai, visuomenės streso lygis padidėjo 3 kartus.

Tyrimo metu paaiškėjo, kad 10 procentų mūsų šalies gyventojų kreipėsi į specialistus dėl patiriamo nerimo, streso, depresijos požymių.

Tačiau manoma, kad skaičiai besikreipiančiųjų į specialistus dėl pablogėjusios psichologinės ir psichinės sveikatos yra žymiai didesni. Taip pat karantino metu ženkliai padaugėjo asmenų, kurie jaučiasi vieniši.

Tačiau šioje beprecedentėje situacijoje žmonėms padėjo skaitymas ir įsiliejimas į skaitytojų klubų bendruomenes. Apie tai buvo daug diskutuota spalio pabaigoje vykusioje tarpdalykinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Pandemijos patirtis: skaitymas, konsultavimas, terapija“, kurią organizavo Klaipėdos universitetas.

Konferencijoje dalyvavo mokslininkai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV), Vengrijos, Suomijos bei Jungtinės Karalystės.

 

Susitikimai priminė apie tebesitęsiantį gyvenimą

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Rasa Derenčienė pristatė pranešimą tema „Karantinas ir bendravimo poreikiai: nuotolinio darbo su LNB Skaitytojų klubu patirtis“.

Žmonės, dalyvavę Skaitytojų klubo užsiėmimuose, pildė anketas, kuriose įvardijo šią veiklą kaip itin prasmingą pandeminiu laikotarpiu.

„Kai kurie nariai džiaugėsi, kad klubo veikla leido realizuoti skaitymo pomėgį ir dalintis įspūdžiais, išgirsti kitų nuomones. Pagrindinis tikslas, dėl kurio žmonės įsilieja į Skaitytojų klubą, tai - bendrystės jausmas ir išsakomos emocijos, galimybė matyti klubo narių veidus be kaukių (klubo veiklos buvo vykdomos nuotoliniu būdu), jaustis ne tokiems izoliuotiems. Viena iš apklausos dalyvių teigė, kad nenutrūkę susitikimai priminė, kad gyvenimas tęsiasi ir niekas nepradingo visam laikui“, - trumpai gautus apklausos rezultatus pristatė R. Derenčienė.

 

Pasak pranešėjos, net tokios mažos bendruomenės, kaip skaitytojų klubai, turintys keliolika narių, tikrai padėjo ir tebepadeda žmonėms susitvarkyti su pandemijos keliamu nerimu, izoliacija ir visais kitais neigiamais veiksniais.

„Tai suteikia galimybę realizuoti savo pomėgį ir būti su bendraminčiais. Ir šis poreikis svarbus tiek pandemijos metu, tiek atlaisvinus ribojimus, tiek, manau, bus svarbus ir atsitraukus pandemijai“, - pasakojo vyriausioji bibliotekininkė.

 

Fizinio kontakto svarba

Apie biblioterapijos ir poezijos naudą kalbėjo ir dr. Judith Beres iš Pečo universiteto Vengrijoje.

„Pandemija Vengrijoje gyvenantiems žmonėms ženkliai padidino nerimo, beviltiškimo ir vienatvės jausmą. Kasdienis tarpusavio ryšys, kuris prieš pandemiją visiems buvo įprastas - tapo visiškai transformuotas tiek šeimose, tiek artimuose draugiškuose santykiuose. Tas pats įvyko darbo aplinkoje bei apskritai visoje visuomenėje. Nuotolinis bendravimas tapo vieninteliu komunikacijos būdu susisiekti vieniems su kitais ir bent jau tokiu būdu nebūti izoliuotiems. Šio laikotarpio emocijos svyravo nuo atsivėrusio vienišumo, tylios melancholijos, liūdesio, atskirties, beviltiškumo, praradimo iki saugumo ir ilgalaikių tikslų planavimo“, - tikino J. Beres.

 

Pasak mokslininkės, pandemija parodė, kad tokie, atrodytų, nereikšmingi dalykai, kaip apkabinimai, bendravimas akis į akį, prisilietimai - dingo, todėl tapo kur kas labiau vertinami nei prieš tai.

Pasak J. Beres, egzistencijos laikinumo suvokimas sukėlė tokius psichologinius poveikius kaip kančia, nerimas, sumažėjusi motyvacija, miego, valgymo sutrikimai ir t. t., kurie daugeliu atvejų tapo klasikiniais psichologiniais sutrikimais, kaip panikos atakos ar depresija.

„Pandemija išryškino poreikį rūpintis ne tik fiziniu kūnu - taip pat siela ir širdimi. Poezija ir literatūra, skaitymas ir rašymas - gydo sielą. Biblioterapijos Vengrijoje ir jų metu vykdomos tarpusavio diskusijos suteikia artumo galimybę“, - kalbėjo mokslininkė.

Prisiminusi savo pačios, kaip dėstytojos, patirtis, J. Beres pasakojo, jog, prasidėjus pirmajai pandemijos bangai, ji buvo neseniai pradėjusi dėstyti biblio-poezijos terapijos paskaitas savo studentams. Iki tol vyko gyvi susitikimai ir studentai, įgavę bazinių žinių apie studijuojamą discipliną, jau turėjo galimybę dalintis savo sudėtingais asmeniniais emociniais išgyvenimais vienas su kitu.

„Jie palaikė vienas kitą sudėtingose gyvenimo situacijose, mokėsi vieni iš kitų. Tačiau viskas buvo sugriauta, prasidėjus pirmajai karantino bangai. Tada pasiūliau savo studentams pradėti užsiimti tam tikromis kūrybinio rašymo užduotimis. Nuotolinių paskaitų metu, visa tai, ką jie buvo parašę, skaitydavo vieni kitiems. Tai padėjo jiems nesijausti tokiems izoliuotiems“, - apie sudėtingą laikotarpį pasakojo daktarė.

Nors iš pradžių į nuotolinį mokymą žiūrėjo skeptiškai, vėliau mokslininkė suprato, kad jos studentai biblio-poezijos terapijas, konsultacijas klientams sugebės teikti tiek tiesioginiu, tiek nuotoliniu būdu. J. Beres įsitikinusi, kad toks darbo pobūdis neišvengiamai bus integruotas į kiekvieno iš mūsų gyvenimą.

Pranešėja dalijosi pastebėjimais, kaip pandemijos metu literatūra, poezija ir kūrybinis rašymas padėjo žmonėms nepasiduoti, kaip vienas sakinys ar poezijos eilutė gali priversti susimąstyti apie save pačius, apie santykį su savimi ir kitais bei užrašytu žodžiu.

Konferencijos metu taip pat buvo skaitomi pranešimai apie tai, kaip taikant biblioterapiją buvo mažinamas pandeminis nuovargis, virtualus nerimas. Buvo kalbama, kaip poezijos terapijos buvo taikytos krūties vėžiu sergančių moterų grupėse ir t. t.

Visi žinome, kad literatūra - puikus būdas atsiplėšti nuo kasdienybės ir bent trumpam pasinerti į kitus jausmus, kitokias emocijas. Atlikta begalė mokslinių tyrimų, įrodančių, kad skaitymas daro teigiamą įtaką žmonių gyvenimui. Tad nenuostabu, kad jis tapo ne tik pramoga, bet ir terapijos forma.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder