Kardiologas įvardijo, kokių simptomų ignoruoti nevalia: pasekmės be galo skaudžios

(2)

Širdies ir kraujagyslių ligos kamuoja dažną lietuvį, o tūkstančiai gyvena su nediagnozuotais sutrikimais. Santaros klinikų kardiologas Rokas Šerpytis sako, kad pajutus stiprų skausmą krūtinės srityje – delsti nebegalima.

„Skausmas krūtinėje, kuris yra susijęs su fiziniu krūviu. Jeigu žmogus lipdamas laiptais pradeda dūsti ir jam atsiranda skausmas krūtinėje, užspaudžia krūtinę (…) reikėtų nelaukti ir kreiptis į specialistus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė kardiologas.

Jis pridūrė, kad skausmas krūtinės srityje yra ir pagrindinis miokardo infarkto simptomas.

„Tokiu atveju atsiranda žmogui toks stiprus skausmas, kokio jis gyvenime neturėjo, atsiranda mirties baimė išpila prakaitas. Jeigu atsiranda tokia būklė reikėtų ilgai nelaukti ir skambinti 112 pagalbos telefonu“, – patarė R.Šerpytis.

Kitas svarbus sveikatos bėdų simptomas – aritmiška širdies veikla. Prieširdžių virpėjimas – dažna vyresnio amžiaus žmonių problema.

Nediagnozuota ši liga net iki 5 kartų padidina insulto riziką. Apie 20-30 proc. visų galvos smegenų insultų įvyksta dėl neritmiškos širdies veiklos, prieširdžių virpėjimo.

Sveikos gyvensenos svarba

R.Šerpytis pastebėjo, kad sveikas gyvenimo būdas susilaukia nepakankamai dėmesio, savo gyvensena per mažai rūpinasi ir patys lietuviai.

Tai tampa dažna širdies ir kraujagyslių ligų priežastimi.

„Turime tas problemas, kad žmonės dažnai priauga daug svorio ir tada atsiranda visos bėdos: aukštos kraujospūdis, progresuoja aterosklerozė, dešimties-dvidešimties metų perspektyvoje atsiranda tos širdies ligos, kurias reikia gydyti“, – pastebėjo R.Šerpytis.

Jis pasakojo, kad pas kardiologus dažnai ateina pacientai, besiskundžiantys dusuliu, tuo, kad negali sparčiau nueiti ilgesnių atstumų, greitai pavargsta.

„Paklausus jų, kiek žmogus svėrė prieš dešimt metų, neretai išgirsti, kad žmogus svėrė 20 arba 30 kilogramų mažiau“, – teigė kardiologas.

R.Šerpytis pastebėjo, kad būtent sumažėjęs fizinis aktyvumas tampa dažna palengva priaugtų kilogramų priežastimi.

Be abejo, širdies sveikatai neigiamos įtakos turi ir žalingi įpročiai. Kardiologas rūkymą įvardijo kaip pagrindinį koreguojamą rizikos faktorių.

Riziką susirgti širdies ligomis didina ir stipriųjų gėrimų vartojimas. „Dažnai šnekama, kad nedidelis kiekis alkoholio padeda, bet net ir maži kiekiai didina onkologinių susirgimų riziką“, – perspėjo gydytojas.

Todėl jis patarė visame kame jausti saiką ir laikytis jo.

Svarbiausios taisyklės

Ne vieną, kaip esą nekenksminga alternatyva, suviliojo elektorinės cigaretės. Tačiau, pasak R.Šerpyčio, trūksta duomenų apie jų poveikį sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje.

„Lyginant su paprastomis cigaretėmis, elektroninės gal ir turi mažiau tų dervų, bet realų poveikį sveikatai tikriausiai pamatysime po kelių metų“, – svarstė kardiologas.

Gydytojas pastebėjo, kad širdies ligos užklumpa ir jaunesnius, bet ligoninės palatose pacientai „senėja“. R.Šerpyčio nuomone, tai ilgėjančios gyvenimo trukmės ir visuomenės senėjimo atspindys.

Kardiologas apibendrino, jog širdies ligų išvengti gana paprasta. Tereikia nerūkyti, nepriaugti svorio, laikytis sveiko gyvenimo būdo, sveikos mitybos principų, sekti savo sveikatos rodiklius – kraujospūdį, gliukozės kiekį.

„Reikia užsiimti kažkokia sportine veikla, fiziniu aktyvumu, kuris duotų malonumą ir tą daryti reguliariai 5 kartus per savaitę bent po 30 minučių“, – sakė R.Šerpytis.

Pasak jo, laikydamiesi šių taisyklių gyvensime ilgiau ir lauks daugiau kokybiško gyvenimo metų.

lrytas.lt

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder