Klaipėdietės istorija: moteris jau sirgo tris kartus, bet vyras neužsikrėtė

Per dvejus su puse koronaviruso pandemijos metų ima atrodyti, kad apie virusą jau žinoma beveik viskas. Tačiau vis nauji faktai tą „žinojimą“ koreguoja, o asmeninės istorijos stebina. Daugėja duomenų apie trečią kartą užsikrėtusius asmenis, jau yra du asmenys, kurie užsikrėtė ir ketvirtąjį kartą. Savo COVID-19 istorija dalijasi viena klaipėdietė, kurios ligos istorijoje jau – trys įrašai apie užsikrėtimą šiuo virusu.

31-erų moteris dirba vienoje Vakarų Lietuvos medicinos įstaigų, yra gan viešas asmuo, tai susitarėme, kad jos vardas ir pavardė nebus viešinami.

Moteris pasakojo, kad šią vasarą teko trečią kartą išgirsti diagnozę – COVID-19 ir jau kelinta savaitė niekaip nepasveiksta.

Trys kartai – visi skirtingi

Pirmąjį kartą moteris COVID-19 užsikrėtė 2020-ųjų gruodį. Tada simptomai pasireiškė staiga. Dirbant tiesiog staiga nebeliko jėgų. Darbe testuojant paaiškėjo, kad moteris užsikrėtė koronavirusu.
Kūno temperatūra šoktelėjo iki 38, ėmė skaudėti skrandį, sutriko virškinimas.

Kitais metais – 2021-aisiais – atsirado COVID-19 vakcina.
Pasiskiepijo ir pašnekovė. Iš viso klaipėdietė gavo tris vakcinas.
Tačiau šių metų sausį vėl apsirgo. Šį kartą COVID-19 pasireiškė stipriu raumenų ir kaulų skausmu. Išsyk ėmė karščiuoti, vėl iki 38. „Man labai retai skauda gerklę. Todėl išsyk kilo įtarimas, kad tai galėtų būti koronavirusas. Greitasis testas rodė neigiamą atsakymą, tačiau PGR patvirtino įtarimą, kad visgi užsikrėčiau. Šį kartą penkias dienas jaučiausi prasčiau“, – pasakojo pašnekovė.

Didžiausias netikėtumas laukė birželį. Moteris ėmė karščiuoti, jautė silpnumą. Maudė gerklę, todėl įtarė, kad gali sirgti angina. Netrukus ėmė stipriai kosėti, ypač naktimis. Medikų patarta ji vėl atliko PGR testą. Atsakymas – rasta COVID-19 infekcija.

Tačiau panašu, kad trečiąjį kartą koronavirusas moteriai smogė labiausiai. Naktimis kamavo kosulys, laikėsi temperatūra, galop prisidėjo inkstų uždegimas. Net ir praėjus kelioms savaitėms moterį kamuoja kosulys, nesijaučia visiškai pasveikusi.

„Kur galėjau užsikrėsti? Tuo metu niekas aplinkui nesirgo. Nei šeimoje, nei darbe. Manau, kad virusą pasigavau kur nors viešoje vietoje, prekybos centre gal“, – svarstė pašnekovė.

Vyras liko nesirgęs

Istorija, anot moters, gal būtų neišskirtinė, tačiau įdomiausia, kad per tuos metus nėsyk neužsikrėtė jos vyras.

Šeimos nariai nesistengė izoliuotis, suprasdami, kad tai padaryti gali būti sudėtinga. Tačiau jis nė karto nei simptomų juto, nei jo atliktas testas patvirtino infekciją.

Pašnekovė patikslina – vyras yra pasiskiepijęs.

„Aš nežinau, kodėl man taip nutiko. Kaip čia vis taip lengvai užsikrečiu. Baisiausia, kad po šios infekcijos jaučiu atminties sutrikimus. Būna, kas nors pasakoja istoriją ir aš po kiek laiko perklausiu. Žmonės nustebę žiūri – kaip buvo galima pamiršti? Tiesiog jaučiu, kad informaciją nebe taip įsimenu. Kai kuriuos dalykus turiu užsirašyti“, – pasakojo ji.

S.Čaplinskas: „Lyg iš vadovėlio“

Medicinos mokslų profesorius, virusologas Saulius Čaplinskas teigė, kad aprašyta istorija – nė kiek nestebinanti.

„Viskas tarsi pagal vadovėlį. Tai, kad žmonės gali po kelis kartus per metus užsikrėsti, nežiūrinti to, ar buvo skiepyti – seniai aišku. Tai, kad klinikinė eiga vėlesnių persirgimų gali būti sunkesnė – seniai aišku. Kuo dažnesni užsikrėtimai, tuo didesnė tikimybė, kad bus ilgasis kovidas. Seniai aišku ir tai, kad šeimoje gali ir ne visi susirgti. Nors dažniausiai kovidas plinta šeimose, kolektyvuose“, – aiškino virusologas.

Anot jo, savaime aišku, kad, gyvenant kartu, naudojantis tais pačiais įrankiais, tualetu, didesnė tikimybė užsikrėsti. Tačiau nebūtinai užsikrėsi.

„Žmonių imuninė sistema veikia įvairiai. Be to, yra daugiau faktorių, kodėl vieniems žmonėms virusas dauginasi organizme, o kitiems ne. Tiesiog suveikia faktorių visuma“, – kalbėjo S.Čaplinskas.

Kartu jis paminėjo atvejus, kai žmogaus organizme virusas laikosi ir šimtą dienų.

„Statistikos departamentas sutvarkė skaičius labai gerai. Tačiau čia lygiai taip pat, kaip ir su avarijų statistika. Matome, kiek avarijų įvyko, tačiau nematome, kodėl: ar dėl kelio dangos, ar dėl išpuolusio žvėries. Statistika COVID-19 neatsako ir negali atsakyti, kur žmogus užsikrėtė. Tai turi daryti epidemiologai. Kai nėra aiškios epidemiologinės analizės – negalime valgyti, numatyti viruso plėtros. Tai turėtų daryti Nacionalinis visuomenes sveikatos centras, bet, akivaizdu, jie nepajėgūs“, – sakė S.Čaplinskas.

Faktai

    Statistikos departamentas praneša apie 650 atvejų, kai buvo užsikrėsta COVID-19 trečią kartą. Tai sudaro 0,06 proc. visų užsikrėtimų.
    Antrąjį kartą užsikrėtė kiek daugiau – 8,06 proc. (94143 žmonės).
    Statistikoje figūruoja ir vadinamieji ketvirtiniai užsikrėtimai. Jie neužfiksuoti, bet galima išskaičiuoti. Liepos 15-osios duomenimis, 2 Lietuvos gyventojai yra keturis kartus persirgę COVID-19.
    Statistikos departamentas pažymi, kad antrinis, tretinis užsikrėtimas fiksuojamas tuomet, jei nuo paskutinio susirgimo buvo praėję daugiau nei 90 dienų.

Raktažodžiai
Sidebar placeholder