Klaipėdos ligoninėje padvigubėjo sergančiųjų COVID-19: delta atmainos viruso sukelti simptomai – kitokie (1)

Klaipėdos ir kaimyninėms Šilutės rajono bei Rietavo savivaldybėms dėl išaugusio užsikrėtimo koronavirusu patekus į vadinamą raudonąją zoną, pacientų padaugėjo ir Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL), kuri šiuo metu palikta vienintele kovidine ligonine Klaipėdos ir Tauragės apskrityse.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis pastebėjo, kad sergančių COVID-19 liga pacientų jų ligoninėje per maždaug dvi savaites padaugėjo dukart. Tiesa, skaičius vis dar santykinai nėra labai didelis.

KUL šiuo metu dėl COVID-19 ligos gydomi 23 pacientai, kurie yra ne tik iš Klaipėdos, bet ir iš viso regiono – dviejų apskričių. O dar visai neseniai buvo vos 8–10 pacientų.

Beveik visi Klaipėdoje gydomi pacientai – vyresnio amžiaus. Dalis ligoninių, paguldytų į KUL, buvo pervežti iš Tauragės senelių namų, vienas pacientas – užsienietis jūreivis.

Iš visų gulinčiųjų šiuo metu KUL nuo COVID-19 ligos gydomų pacientų Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje guli penki, iš jų trims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Nors tarp gulinčiųjų ligoninėje yra ir trys skiepyti pacientai, anot V. Janušonio, vakcinuoti žmonės vis dėlto serga lengviau.

„Tik šitie trys skiepytieji, kurie guli ligoninėje, susirgo sunkiau, bet apskritai skiepyti žmonės būna arba besimptomiai, arba serga labai lengvai“, – įžvelgė skiepų naudą profesorius.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad žmonių skiepijimas nuo koronaviruso turėjo teigiamą poveikį. Dabar į ligoninę dėl koronaviruso nebepatenka labai seni asmenys – apie 90 metų ir vyresni, kuriuos infekcija neretai nužudydavo.

„Tokių dabar praktiškai nėra, nes jie pirmiau už kitus pasiskiepijo“, – portalui „Delfi“ komentavo V. Janušonis.

Nors Klaipėdoje šį savaitgalį vyks Jūros šventė, pašnekovas abejojo, ar dėl to ligoninėje padaugės sunkiau susirgusių COVID-19 liga žmonių.

„Kaži, ar Jūros šventė tam turėtų didelės įtakos, kadangi visi renginiai vyksta lauke.

Mano galva, ženkliai pavojingesnės šeimyninės šventės, vestuvės, kurios vyksta ilgai, kur būna artimi kontaktai.

Artimų kontaktų Jūros šventėje mažiau – ten labai niekas nesibučiuoja, dažniausiai žmonės vaikšto, keičiasi, todėl tai ypatingo poveikio neturėtų turėti. Beje, mes jau vieną Jūros šventę turėjome, kur gąsdinta, kad kažkas labai bus, bet visiškai nieko nebuvo“, – prisiminė V. Janušonis.

Pacientų KUL veikiausiai pradėjo daugėti ir dėl delta koronaviruso atmainos.

„Pastebime, kad daugėja teigiamų atvejų, o didžiausią nerimą kelia, kad beveik visi šiuo metu pas mus gydomi asmenys yra užsikrėtę delta atmaina. Tik keturiems ar penkiems koronaviruso atmaina yra neidentifikuota, sekoskaita nenustatyta. Gali būti, kad ir jie užsikrėtė delta atmaina.

Kaip rodo, kitų šalių patirtis – delta yra sparčiai plintanti atmaina. Ten ir tam tikra dalis ir skiepytų žmonių suserga“, – sakė pašnekovas.

Profesorius V. Janušonis pasakojo, kad užsikrėtusieji delta atmaina gydomi taip pat, kaip ir užsikrėtę kitomis atmainomis. Vis tik šios atmainos simptomai šiek tiek skiriasi nuo kitų.

„Kiek teko skaityti mokslinę literatūrą ir patiems šiek tiek pastebėti, simptomai kažkiek skiriasi. Sergantiems delta atmaina pasireiškia viršutinių kvėpavimo takų kataras – tai nebuvo būdinga britiškajam ir ankstesniam variantams.

Taip pat sergantieji delta atmaina rečiau praranda uoslę ir skonį, bet svarbiausia, kad ši atmaina greičiau plinta.

Skiepai tikrai kažkiek apsaugo nuo delta atmainos, o pagrindinis mokslininkų teiginys, kodėl verta skiepytis: skiepyti nemiršta“, – sakė profesorius.

Lietuvos žmonės šiuo metu susiduria su 90’ųjų banditiškos valdžios užgaidomis ir kaprizais. Įsivaizduokite, kad jūs su šeima važiuojate tvarkingu automobiliu. Jus sustabdo uniformuoti veikėjai, kiša jums į akis plaukų džiovintuvą ir tikina, kad tai greičio matuoklis. Jūs, pasirodo, važiavote per greitai. Paskui seka blaivumo testas: jums liepia pūsti į ...prezervatyvą. Nors jus abstinentas, tačiau šie uniformuotieji kaltina jus neleistinu blaivumu. Paskui tikrina jūsų automobilį, kuris, pasirodo, ne tik nedūmija, bet ir nepadoriai tyliai veikia. Veikėjai, pūsdami dūmus į akis pašaipiai praneša, kad nei jūs, nei jūsų automobilis neatitinka šalies reikalavimų. Mat, jus naudojate ne tuos degalus, kuriuos nustatė uniformuotų veikėjų viršininkai. Galop paaiškėja, kad jūs atsidūrėte šalyje, kurioje būtina neblaiviam viršyti greitį, o automobilis turi dūmyti ir blerbti. Tik tokiu atveju jūs galite keliauti toliau, o uniformuoti veikėjai jums suteiks įvairią techninę pagalbą, pamaitins cepelinais ir išduos galimybių pasą (vietinę vizą) tolesnei kelionei. Tiesa, į automobilio degalus teks pripilti specialių priedų, kurie riboja greitį ir galią. Ką daryti keliauninkui tokiame krašte?
E., 2021-07-22 02:03
Sidebar placeholder