Klaipėdos universitetinė ligoninė - aktyviausias robotinės chirurgijos centras Europoje (1)

Atliktos pirmosios 750 robotinių operacijų Lietuvoje,

Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – pirmoji ir kol kas vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje įdiegta bei sėkmingai plėtojama robotinė chirurgija.

Beveik per ketverius metus jau atlikta 750 operacijų – pagal šiuos skaičius KUL yra aktyviausias robotinės chirurgijos centras Europoje.

Kolegos stebisi iki šiol

KUL robotinė chirurgija vystoma trimis kryptimis: pilvo chirurgijos, urologijos ir ginekologijos. Ligoninėje surengtame moksliniame seminare gydymo įstaigos vadovai ir chirurgai aptarė nueitą kelią bei pasidžiaugė pasiektais rezultatais.

Ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. habil. dr. V. Janušonis prisiminė nelengvą robotinės chirurgijos pradžią: tokia galimybe Lietuvoje pradėta domėtis 2015 metais, tačiau robotinės chirurgijos pradininkai pasaulyje (Da Vinči) nebuvo nusiteikę šia medicinos šaką plėtoti Rytų Europoje ar Lietuvoje.

Ligoninės vadovo strateginiai planai dėl robotinės chirurgijos įdiegimo uostamiestyje pildytis pradėjo 2017-aisiais, o jau 2018 metais lapkričio mėnesį KUL atlikta pirmoji robotinė operacija.

Pasak V. Janušonio, kolegos iš kitų didžiųjų šalies ligoninių iki šiol stebisi, kaip Klaipėdos universitetinės ligoninės komandai pavyko tapti robotinės chirurgijos pionieriais Baltijos šalyse.

„Pasiruošimas robotinėms operacijoms, apimantis organizacinį, klinikinį ir mokslinį aspektus, yra jų sėkmės pagrindas. Robotinės chirurgijos įdiegimas ir vystymas KUL – proveržis Baltijos šalių medicinoje“, - pabrėžia ligoninės vyriausiasis gydytojas.

Ligoninės darbuotojai stažavosi įvairiose Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijoje. Prieš pat pirmąsias operacijas visa robotinės chirurgijos komanda praėjo būtinuosius mokymo kursus Italijoje, Milane, "Senhance" robotinės chirurgijos mokymo centre. 

Įsibėgėjus robotinei chirurgijai numatomos ir plėtros galimybės. Svarstoma, kad ateityje ligoninėje galėtų atsirasti dar viena robotinė sistema. Pasekti Klaipėdos universitetinės ligoninės pėdomis jau planuoja didžiosios šalies klinikos, paskelbusios konkursus robotinės chirurgijos aparatūrai įsigyti.

Pasiekimai džiugina

Robotinę chirurgiją ligoninėje atlieka specializuota gydytojų komanda: tikslingai apmokyti pilvo chirurgai, urologai ir ginekologai, su šios chirurgijos anestezijos ypatybėmis susipažinę anesteziologai, operacinės slaugytojos - instrumentatorės.

Pasak KUL Chirurgijos departamento, robotinės chirurgijos programos vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, robotinė chirurgija viltis pateisino visose trijose srityse ir turi nemažai pranašumų prieš tradicinę chirurgiją.

„Atlikus 750 operacijas per jas nemirė nė vienas pacientas – tai didžiulis pasiekimas.

Galime drąsiai teigti, kad po robotinių operacijų pacientai greičiau atsigauna, mažiau reikia nuskausminančių vaistų, trumpesnė jų gulėjimo ligoninėje trukmė, anksčiau grįžtama prie įprastinės gyvenimo veiklos.

Nors pradžioje robotinės operacijos truko ilgiau, šiuo metu, robotinių operacijų trukmė nebesiskiria nuo kitu būdu atliekamų tokių pačių operacijų“, - apžvelgia prof. habil. dr. N. E. Samalavičius.  

Kuršėniškis Juozas Daunys – vienas iš pacientų, kuriam buvo atlikta robotinė pilvo ertmės chirurginė operacija. Vyras, sužinojęs kokiu būdu bus atliekama operacija, net apsidžiaugė – jau buvo girdėjęs apie šiuolaikines, toli pažengusias technologijas.

„Robotas tikslumu pralenkia net patyrusio gydytojo ranką, tačiau jis būtų bevertis be kvalifikuotos komandos“, - įsitikinęs pacientas. Šeštąją dieną po operacijos išleistas namo kuršėniškis pasakojo, kad jaučiasi gerai ir džiaugėsi, kad gydytojai užkirto kelią galimai onkologinei ligai.

Ligoninėje surengtame moksliniame seminare gydymo įstaigos vadovai ir chirurgai aptarė nueitą kelią bei pasidžiaugė pasiektais rezultatais. Juos įvertino ir svečiai iš Vokietijos. Dr. Thorsten Brandt (ketvirtas iš dešinės) ligoninės vadovams įteikė atminimo lentą, kurioje pažymima, jog KUL – pirmojoje ir vienintelėje Baltijos šalyse ligoninėje – įdiegta ir plėtojama robotinė chirurgija.

Nauda pacientui ir gydytojui

Robotinės operacijos metu naudojama 3D vaizdo sistema specialiame monitoriuje perteikia platų geros raiškos erdvinį bei stabilų operuojamos zonos vaizdą.

Be to, speciali technologija leidžia chirurgui tiesiog savo akimis valdyti operacinį lauką fiksuojančią kamerą. Matydamas geros raiškos bei stabilų vaizdą, operaciją atliekantis gydytojas nuotoliniu būdu valdomais instrumentais gali preciziškiau, kokybiškiau ir tiksliau atlikti veiksmus.

Tai ypač aktualu operuojant nedidelius, sunkiau prieinamus operacinius plotus, pavyzdžiui, dubens sritį. Nuotolinis instrumentų valdymas taip pat sumažina bet kokią pašalinių rankų judesių įtaką.

„Roboto ranka nedreba“, - vardindamas privalumus pašmaikštavo KUL Akušerijos ginekologijos departamento vadovas Raimondas Šiaulys. Jis taip pat atkreipė, kad robotinė chirurgija padeda prailginti ir gydytojo profesinį gyvenimą.

Net 70 proc. operuojančių ginekologų ilgainiui susiduria su tam tikromis profesinėmis sveikatos bėdomis.

Robotinės operacijos pasižymi minimalia chirurgine invazija. Jų metu vietoje didelio pjūvio atliekami tik maži pjūveliai. Taip išvengiama atviro ertmės sąlyčio su aplinka, egzistuoja mažesnė infekcijos tikimybė, o proceso metu pacientas praranda mažiau kraujo. Visa tai lemia geresnę žmogaus pooperacinę būklę.

Labai svarbu ir tai, kad pats chirurgas nuvargsta mažiau, tad atliekant išplėstines operacijas, kurios trunka ilgiau, operuojantis gydytojas, dirbdamas ergonomiškomis sąlygomis, gali išlaikyti maksimalią koncentraciją, negalvodamas apie pečių juostos skausmą ir nuovargį, tai kur kas saugiau ir pacientui.

Prieš vėžį – robotinė chirurgija

Pasak KUL medikų, po robotinių operacijų išauga žmonių, sergančių onkologinėmis ligomis, šansai pasveikti.

„Didžioji dalis operacijų yra dėl navikų – tiek gerybinių, tiek piktybinių.

Tačiau apie pusę operacijų sudaro onkologinės ligos, daugiausia – gimdos vėžys. Didėjant patirčiai, vis dažniau atliekamos tokios sudėtingos operacijos, kai šalinama ne tik ligos pažeista gimda su priedais, bet ir dubens limfinės struktūros.

Būtent jų metu atsiskleidžia visas robotinės chirurgijos efektyvumas", - teigė Akušerijos ginekologijos departamento vadovas.

R.Šiaulys pastebėjo, kad robotinė chirurgija padeda spręsti ir operuojamų pacientų, kurių kūno masės indeksas būna didesnis nei 40 kg/m², problemą. Daugiau nei pusei operuotų pacienčių buvo diagnozuotas nutukimas. Jas itin sudėtinga operuoti laparoskopiškai.

Urologijoje – auksinis standartas

KUL Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus pasakojo, kad urologijoje robotinės operacijos tapo auksiniu standartu. Pirmoji urologinė robotu asistuojanti operacija - robotinė varikocelektomija. Tai santykinai mažesnio sudėtingumo operacija, po kurios atliekamos operacijos vis sudėtingėjo išnaudojant robotinės įrangos specifiką.

„Prasidėjus robotinėms operacijoms mes bandėme robotinę įrangą įvairioms urologinėms operacijoms, atlikome operacijas dėl inkstų ligų – dėl inkstų auglių, inkstų konkrementų, šlapimtakių susiaurėjimo, taip pat operavome mažojo dubens srityje - atlikome radikalias prostatos operacijas dėl auglių. Šiai operacijai robotinė įranga ypač tinka", - vardijo R.Venckus.

Gydytojo teigimu, neabejotinai roboto asistuojama operacija pasiteisina radikalioje prostatektomijoje. Tai radikalus prostatos pašalinimas sergant lokaliu prostatos vėžiu.

„Ypač robotinė įranga tinka operacijoms kuriose būtinas preciziškumas, tikslumas operuojant nedideliame operaciniame plote.

Dėl to be radikalios prostatektomijos atliktos robotinės sakrokolpopeksijos (operacijos dėl dubens prolapso ligos), robotinės pieloplastikos (operacijos dėl geldelės-šlapimtakio jungties susiaurėjimo), robotinė pielolitotomija (operacijos del didelio geldelinio akmens).

Robotinė radikali prostatektomija tapo auksiniu gydymo standartu, nes 3D videosistema, judesių preciziškumas leidžia tiksliau identifikuoti anatomines struktūras, jas išdalinti ir suformuoti uretros – šlapimo kaklelio jungtį.

Aktyvūs mokslo srityje

Robotinėje chirurgijoje labai svarbus ir mokslinis KUL medikų įdirbis. Tai savos ir jau kai kuriose srityse unikalios Klaipėdos universitetinės ligoninės specialistų patirties apibendrinimas, mokslinės publikacijos, tarptautinės ir respublikinės konferencijos.

Paruošti straipsniai apie KUL medikų robotinės chirurgijos patirtį publikuoti prestižiniuose užsienio, Lietuvos moksliniuose leidiniuose. Nuo robotinės chirurgijos pradžios ligoninės komanda paskelbė 14 mokslo straipsnių, liudijančių ligoninės aktyvumą ir mokslo srityje.

Įstaigos gydytojai patirtimi robotinės chirurgijos srityje dalinosi skaitydami kviestinius pranešimus tarptautinėse konferencijose Portugalijoje, Kinijoje, Korėjoje, Rusijoje, Irane ir Vokietijoje.

Ši chirurgijos sistema išnaudota ir mokymo procese – robotinėse operacijose dalyvavo praktiką čia atliekantys įvairių specialybių rezidentai ir studentai, įskaitant ir užsieniečius – iš JAV, Gruzijos ir Portugalijos. Įsisavinti robotinę chirurgiją padėta ir Ukrainos gydytojams.

Įteiktas svarbus pažymėjimas

Visos KUL atliekamos robotinės operacijos nuodugniai registruojamos ne tik ligoninės duomenų bazėje, bet ir tarptautiniame TRUST robotinės chirurgijos registre.

Moksliniame seminare apie robotinių operacijų tarptautinį TRUST registrą kalbėjęs svečias iš Vokietijos dr. Thorsten Brandt ligoninės vadovams įteikė atminimo lentą, kurioje pažymima, jog KUL – pirmojoje ir vienintelėje Baltijos šalyse ligoninėje – įdiegta ir plėtojama robotinė chirurgija ir jau atlikta 750 operacijų.

„Pagal šiuos skaičius gydymo įstaiga yra aktyviausias robotinės chirurgijos centras Europoje. Tarptautinių robotinių operacijų registre šiuo metu įvesti duomenys apie 1800 atliktų operacijų, trečdalis jų atitenka KUL.

Tai didžiulis ligoninės vadovų ir chirurgų nuopelnas, nes per tokį trumpą laiką pasiekta puikių rezultatų. Akivaizdu, kad čia dirba žmonės, kurie siekia naujovių, eina į priekį“, - įstaigos pasiekimais džiaugėsi dr. Thorsten Brandt.

Atminimo lenta iškart po renginio buvo pakabinta prie ėjimo į operacinę, kur atliekamos robotinės chirurgijos operacijos.

Pasak KUL Chirurgijos departamento vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, šis apdovanojimas įvertina kiekybinį, kokybinį ligoninės darbą ir mokslo atradimus, tad šis įvertinimas mums labai svarbus.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder