Kodėl per stresą atsiranda „gumbas“ gerklėje ir kaip sumažinti kūno įtampą: psichologės patarimai

Psichologė Natalia Bakaj aiškina, kad tai nėra fizinė problema, o momentinė kūno reakcija į emocinį sukrėtimą, kuri refleksiškai įsijungia smegenims.

Apie tai rašo Zaxid.net.

„Bėk arba kovok“ režimas

Kūnas į stresą reaguoja daug greičiau, nei mes spėjame suvokti. Kai žmogus jaučia emocinę įtampą, smegenys tai priima kaip pavojų.

„Kai smegenys gauna signalą apie aplinkos pokytį — pavojų, kažką naujo ar nežinomo, aktyvuojama simpatinė nervų sistema. Hipotalamas siunčia komandą antinksčiams išskirti adrenaliną ir noradrenaliną, kad kūnas būtų mobilizuotas įveikti stresorių“, — aiškina Natalia Bakaj.

Smegenys iš esmės duoda komandą: „Pavojus, reikia veikti.“ Net jei realus „pavojus“ tėra darbo pokalbis ar laukimas rezultatų, kūnas įjungia evoliuciškai paveldėtą reakciją — tarsi ruoštųsi kovai ar bėgimui. Į kraują išsiskiria adrenalinas ir kortizolis, padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis ir — svarbiausia — įsitempia raumenys.

„Gumbas“ gerklėje — tai raumenų spazmas

Būtent raumenų įtempimas jaudulio metu sukelia gumbą gerklėje.

„Jis atsiranda dėl gerklų ir kaklo raumenų spazmo, kurį sukelia nerimas ar emocinė įtampa. Tai nėra fizinė liga, o kūno reakcija į stresą“, — teigia psichologė.

Dėl to daugelis pradeda manyti, kad serga ar turi skydliaukės problemų. Tačiau jei tyrimai nieko nerodo, tai dažnai reiškia, kad emocijos susikaupė ir kūnas siunčia signalą apie išsekusį emocinį resursą.

Kada kreiptis į gydytoją?

Psichologė pataria: jei „gumbas“ gerklėje atsiranda labai dažnai arba jį lydi skausmas ar pasunkėjęs kvėpavimas, pirmiausia reikia kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos fiziologinės priežastys. 

Panašūs simptomai gali kilti dėl skydliaukės ligų, refliukso, gerklų uždegimo arba raumenų spazmų, nesusijusių su emocijomis.

Jei gydytojas patvirtina, kad fizinė sveikata normali, tuomet verta atkreipti dėmesį į emocinę būklę. Dažnai šis „gumbas“ yra ilgalaikio jausmų slopinimo — sulaikytų ašarų, pykčio ar baimės — pasekmė. Kai esame įpratę „nuryti“ emocijas, kūnas tai parodo simptomu, kuris primena, kad jausmai turi išeiti.

Kaip sumažinti kūno įtampą?

Psichologė pažymi, kad lėtinis stresas alina organizmą, ir tai tapo įprasta daugeliui žmonių. Jei kūnas įstrigo nerimo režime, jam reikia padėti atkurti pusiausvyrą. Specialistai siūlo šiuos paprastus būdus:

Kvėpavimas. Technika „4/6“ (įkvėpimas per 4 sekundes, iškvėpimas per 6) padeda kūnui suprasti, kad pavojus praėjo, nes iškvėpimas visada turi būti ilgesnis už įkvėpimą. Tai greitai atpalaiduoja kaklo ir veido raumenis.

Judesys. Net trumpas pasivaikščiojimas ar kelios minutės tempimo pratimų padeda sumažinti streso hormonus ir atpalaiduoti įsitempusius kaklo, pečių ir krūtinės raumenis.

Ašaros. Ašaros — natūralus nervų sistemos būdas išleisti įtampą. Leisdami sau verkti, padedame kūnui atsipalaiduoti, o kvėpavimui — normalizuotis.

Kontaktas su artimaisiais. Pokalbis su žmogumi, kuriuo pasitikime, padeda nervų sistemai išsikrauti, net jei tai vos kelios frazės.

Specialisto pagalba. Jei diskomfortas nepraeina, psichoterapeutas padės suprasti, kokios emocijos slypi už kūno simptomo, ir išmokys reguliuoti įtampą.

„Kūnas nėra priešas — jis mums siunčia signalus. Gumbas gerklėje primena, kad esame gyvi, jautrūs ir mums reikia rūpesčio“, — apibendrina psichologė.