Nerimo daugėja
Moksliniai tyrimai ir apklausos įvairiose šalyse rodo tą pačią tendenciją: pastaraisiais metais žmonės vis dažniau jaučia nerimą, jo lygis intensyvėja.
Prie to, be abejonės, labiausiai prisidėjo pasaulinė koronavirusinė pandemija ir dėl jos įvesti suvaržymai.
Amerikos psichologų asociacija (APA) JAV apklausė per 2000 respondentų, sulaukusių 18 m. ir vyresnių.
84 % jų sakė, kad per pastarąsias dvi savaites bent kartą jautė stiprų arba užsitęsusį stresą.
44 % žmonių teigė, jog nerimą lydėjo liūdesys, o 39 % – pyktis.
Bendras nerimo lygis siekė 5,6 balo iš galimų 10 (stipriausias nerimas).
Ne ką geresnė situacija ir Lietuvoje.
2020 m. antroje pusėje „Spinter tyrimai“ šalyje atliko apklausą, kurioje dalyvavo per 1000 18–75 m. amžiaus respondentų.
Ji atskleidė, jog 60 % lietuvių per pandemiją pajautė išaugusį nerimo lygį.
18 % sakė, kad jo padaugėjo gerokai, 43 % – šiek tiek, likusieji pokyčio nepajuto.
Teirautasi, kas labiausiai didino nerimą.
Dažniausias (30 %) atsakymas buvo įtampa dėl artimųjų sveikatos.
Antroje vietoje (20 %) – finansinis nesaugumas, o trečioje (15 %) – asmeninė sveikata.
Kiek mažiau nei 10 % išaugusią įtampą jautė dėl karantino apribojimų bei tiek pat dėl to sugriuvusių asmeninių planų.
Kada peržengiama riba?
Visi retkarčiais jaučia stresą, tai normali gyvenimo dalis.
Trumpalaikis stresas nežaloja sveikatos, netgi atvirkščiai – padeda išspręsti tuo metu ramybės neduodančias problemas, išvengti tykančio pavojaus.
Tai tarsi prigimtinė organizmo gynybinė reakcija.
Bėdų kyla tuomet, kai nervinė įtampa jaučiama dažnai ar net lydi nuolat, būna labai stipri.
Tokiu atveju netgi galima įtarti generalizuotą nerimo sutrikimą.
Net neišgirdus šios diagnozės, užsitęsęs nerimas griauna tiek psichinę, tiek fizinę sveikatą.
Kada peržengiama (ne)sveiko nerimo riba, pasakyti sunku, mat tai individualu.
Visgi, jeigu stresas ima griauti kasdienybę, pvz., trikdo normalų miegą, atima apetitą, neleidžia darbe susikaupti, tai jau ženklas, kad padėtis prasta ir privalu kažko imtis.
Žaloja sveikatą
Vien pats nerimas savaime nemalonus, bet dar nemalonesnės gali būti jo pasekmės.
Užsitęsusi nervinė įtampa netrunka virsti lėtiniais negalavimais ir skatina įvairius nemalonius simptomus.
Kaip ji paveikia skirtingas organų sistemas?
Muskuloskeletinė sistema.
Jaučiant stresą, raumenys instinktyviai įsitempia.
Tai kelis kartus didina įvairių traumų ir lėtinių skausmų riziką.
Jeigu nervinė įtampa lydi dažnai, raumenys taip ir negali atsipalaiduoti, o tai gali lemti ne tik judamojo aparato, bet ir migreninius skausmus.
Su šiais glaudžiai susijusi pečių juostos ir sprando raumenų įtampa.
Dažnas stresas prastina ir sąnarių būklę, gali paūminti jų lėtinių ligų simptomus.
Kvėpavimo sistema.
Greičiausiai pastebėjote, kad jusdami stresą pradedame tankiau ir sekliau kvėpuoti.
Gali netgi stigti oro.
Dėl to organizmas neįsisavina užtektinai deguonies.
Jeigu tai kartojasi dažnai, deguonies trūkumas gali neigiamai paveikti kraujotaką bei įvairių organų sistemų veiklą.
Dėl streso atsiradę kvėpavimo pakitimai ypač prastina būklę sergant lėtinėmis kvėpavimo sistemos ligomis, pvz., astma.
Kardiovaskulinė sistema.
Kai organizmą užplūsta streso hormonai, pakyla kraujospūdis, širdis tankiau susitraukinėja, kūne tarsi įjungiama aukštesnė pavara.
Tokiai būklei užsitęsus, alinama širdis ir kraujotakos sistema.
Didėja hipertenzijos, padidėjusio cholesterolio kiekio kraujyje, net insulto ir infarkto rizika.
Statistikos duomenimis, ilgalaikę nervinę įtampą patiriantys žmonės nuo širdies ir kraujagyslių ligų miršta 5–6 kartus dažniau nei bendra populiacija.
Virškinimo sistema.
Žarnyne yra milijonai neuronų, kurie nuolat sąveikauja su smegenimis.
Ūminis arba užsitęsęs stresas gali paveikti šį abipusį ryšį.
Taip virškinimo sistemoje skatinami skausmai, pilvo pūtimas ir kiti nemalonūs sutrikimai.
Virškinimo sistema į stresą reaguoja ypač jautriai ir greitai.
Neatsitiktinai jausdami stiprų nerimą kartu dažnai jaučiame ir šleikštulį, pilvo spazmus ar net suviduriuojame.
Ilgalaikė nervinė įtampa keičia žarnyno mikroflorą, skatina patogeninių mikroorganizmų dauginimąsi, tam sukurdama palankią terpę ir naikindama gerąsias bakterijas.
Gali užsisukti užburtas ratas, mat žarnyno mikroflora turi didžiulę įtaką nuotaikai.
Tad jos sutrikimai dar labiau didina emocinę įtampą.
Taip pat įrodyta, jog ilgalaikė psichinė įtampa susijusi su opaligės, dirgliosios žarnos sindromo, gastroezofaginio refliukso ir kitų virškinimo sistemos ligų rizika.
Nervų sistema.
Neįveiktas ilgalaikis nerimas linkęs virsti nerimo sutrikimais.
Su jais susiduria apie 13 % pasaulio gyventojų.
Tuomet jaučiama nuolatinė emocinė įtampa, lydi įvairios neracionalios baimės, galvoje be sustojimo sprendžiamos ne tik realios, bet ir išsigalvotos problemos.
Negydomi nerimo sutrikimai gali išsivystyti į panikos atakas, obsesinį kompulsinį sutrikimą, net depresiją.
Pastarosios rizika išauga apie 80 %.
Dažnas ar net nuolatinis nerimas alina visą nervų sistemą, todėl ilgainiui sutrinka miegas, gali vystytis įvairūs neurologiniai negalavimai, fiziologinio pagrindo neturintys skausmai.
Reprodukcinė sistema.
Streso hormonai paveikia lytinių hormonų pusiausvyrą, todėl patiriant emocinę įtampą mažėja libido, vyrai gali susidurti su erekcijos sutrikimais ar net impotencija.
Dar daugiau – stresas mažina vaisingumą, nes stipriai prastina spermos kokybę, o moterims išbalansuoja menstruacinį ciklą.
Be to, dėl streso jos gali susidurti su intensyvesniais priešmenstruacinio sindromo simptomais.
Laukiantis nekontroliuojama stipri ar nuolat lydinti nervinė įtampa dar pavojingesnė, mat didina nėštumo ir gimdymo komplikacijų, depresijos po gimdymo riziką.
Nervinė įtampa itin žalinga ir menopauzės amžiaus moterims.
Jau vien pats šis periodas gali kelti stresą.
Tačiau jei lydi ir kitų priežasčių sukeltas nerimas, menopauzė smogia gerokai stipriau – visi fiziologiniai ir psichologiniai simptomai juntami aštriau.
Imuninė sistema.
Trumpalaikis stresas stimuliuoja imuninės sistemos veiklą, o ilgalaikis kaip tik ją slopina.
Taigi įvairiems patogeniniams mikroorganizmams tampa lengviau atakuoti organizmą bei jame įsitvirtinti.
Įrodyta, kad nuolatinę emocinę įtampą patiriantys žmonės gerokai dažniau serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, o susirgę ilgiau sveiksta, didesnė komplikacijų tikimybė.
Kaip nurimti?
Akivaizdu, kad spręsti dažnai kamuojantį ar užsitęsusį nerimą būtina.
Yra įvairių būdų, kaip tai padaryti.
Jeigu nerimas nestiprus, daug kam padeda augaliniai preparatai – tinktūros, arbatos ir kt.
Tokiais atvejais labai tinka valerijonai, sukatžolės, apyniai, ramunėlės, levandos ir kiti raminantys bei atpalaiduojantys augalai.
Augalinius preparatus galima derinti ir su kitais nerimo kontroliavimo metodais, jeigu tokių prireikia.
Ne mažiau svarbus subalansuotas darbo ir poilsio režimas.
Daugybė žmonių šiandien persidirba ir pamiršta skirti laiko sau, pomėgiams, net saldžiai išsimiegoti.
Nuo to kenčia ne tik fizinė, bet ir psichinė sveikata, ji tampa pažeidžiamesnė stresui.
Daug naudos duoda įvairios dvasinės praktikos: meditacija, kvėpavimo, sąmoningo dėmesingumo pratimai ir kt.
Jie nuramina tiek kūną, tiek protą.
Už lango orai tampa vis malonesni, tad patartina daugiau laiko leisti gryname ore, ypač gamtoje.
Įrodyta, kad vos pusvalandį pabuvus jos apsuptyje pastebimai pagerėja nuotaika, organizme sumažėja streso hormonų.
Teigiamai veikia ne tik grynas oras, bet ir fizinis aktyvumas, kad ir lengvas pasivaikščiojimas: išsiskiria laimės hormonų, neutralizuojančių neigiamą streso poveikį.
Žinoma, jeigu šių paprastų kasdienių būdų nepakanka, nereikėtų dvejoti kreiptis pagalbos į specialistą.
Jeigu nerimas slepia sunkesnius sveikatos sutrikimus, savarankiškai jų neįveiksite, o delsdami tik pabloginsite būklę.
Rašyti komentarą