Laboratorijoje išaugintos širdys, pagamintos iš žmogaus kamieninių ląstelių, yra naudojamos mokyti dirbtinį intelektą aptikti širdies ligas

Mokslininkai laboratorijoje augina širdies ląsteles, kad sukurtų dirbtinio intelekto įrankį, galintį greičiau aptikti širdies ląstelių ligas.

Rytų Londono universiteto komanda tiria, kaip senstant suserga širdies ląstelės.

"Vienas sunkiausių dalykų su širdimi yra mažas jos regeneracinis pajėgumas. Taigi širdyje širdies ląstelių apykaita yra labai maža - apie 1 proc.“, – sakė Prashant Jay Ruchaya, Rytų Londono universiteto širdies ir kraujagyslių sistemos mokslininkas.

„Taigi, labai svarbu rasti būdų, kaip išsaugoti dar nepažeistas širdies ląsteles, nes kai jos yra pažeistos, tai labai sunku tapti grįžtamu procesu.

Laboratorijoje užaugintos širdys, vadinamos organoidais, yra pagamintos iš žmogaus kamieninių ląstelių ir sunaikinamos po 28 dienų.

Tikimasi sukurti dirbtinio intelekto programinę įrangą, kuri ultragarso ar MRT vaizduose atpažintų, kaip širdis atsipalaiduoja ir susitraukia. Šis širdies atsipalaidavimas ir susitraukimas vadinamas sistole ir diastole.

Nauju bandymu tyrėjų komanda bando imituoti širdies kraujo siurbimo funkciją, žiūrėdama į sistolių ir diastolinių susitraukimų seriją ir išmatuodama jų greitį bei modelį.

"Integruodami tai galime pažvelgti į labai sudėtingus sistolės ir diastolės pokyčius. Galime numatyti, kuri iš šių širdžių sens sveikai, o kuri iš jų sens žalingai, žvelgdami į fiziologinius pokyčius“.

Daug dėmesio buvo skirta koronarinei širdies ligai, kuri yra pagrindinė širdies priepuolių priežastis. Ji atsiranda, kai širdį aprūpinančios kraujagyslės užsikemša cholesteroliu ir kitomis medžiagomis.

Nors dabartinės intervencijos leidžia širdies pacientams ilgiau gyventi su širdies problemomis, ekspertai teigia, kad liga galiausiai baigsis širdies nepakankamumu.

Dirbtinio intelekto integravimas su MRT ir ultragarsu

Pasak JAV nacionalinio vėžio instituto, per daug šių senų ląstelių kaupiasi tokiuose organuose kaip širdis ir išlieka aktyvios, todėl gali išsiskirti kenksmingos medžiagos, sukelti uždegimą ir pažeisti netoliese esančias sveikas ląsteles.

„Jei galime nustatyti būdus, kaip bandyti pakeisti šias žalingas širdies ląsteles, tuos kardiomiocitus, tikimės, kad širdis funkcionuotų taip, kaip norime“, - sakė Ruchaya.

Tikimasi net nustatyti pacientus, kuriems būtų naudingi vaistai, skirti pašalinti potencialiai kenksmingas senas ląsteles. Mokslininkų komanda šiuo metu eksperimentuoja su vaistais ant laboratorijoje išaugintų širdies ląstelių.

Šaltinis: www.euronews.com