Maža sauja – didelė galia: graikiniai riešutai kovoja su senėjimu ir lėtinėmis ligomis

Graikinio riešutmedžio istorija siekia gilią senovę: jo tėvyne laikomi Vidurinės Azijos regionai – dabartinės Irano ir Afganistano žemės bei Himalajų papėdės. Iš ten riešutai prekybos keliais išplito pirmiausia į Europą, o vėliau ir į Ameriką. Šiais laikais jie auginami vidutinio klimato šalyse visame pasaulyje, o didžiausiomis gamintojomis išlieka JAV, Kinija, Iranas ir Turkija. Amerikoje didžioji derliaus dalis užauginama Kalifornijoje.

Graikinių riešutų auginimas – kruopštus ir griežtai prie sezoniškumo prisitaikęs procesas. Pavasarį vaisiai formuojasi tankiame žaliame apvalkale, vasarą jie toliau bręsta, o atėjus rudeniui oda pradeda plyšti, signalizuodama apie pasirengimą derliaus nuėmimui. Tuomet medžiai purtomi naudojant specialią techniką, riešutai surenkami, išlaisvinami iš apvalkalo, kruopščiai išdžiovinami, surūšiuojami ir tik tada pakuojami.

Tačiau pagrindinė šių riešutų vertė slypi ne istorijoje ar auginimo būde, o turtingoje sudėtyje. Jie yra naudingų polinesočiųjų riebalų, įskaitant alfa linoleno rūgštį ir omega 3 riebalų rūgštis, šaltinis. 

Kartu su antioksidantais ir polifenoliais šie komponentai padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą, mažina „blogojo“ cholesterolio kiekį, gerina kraujagyslių sienelių būklę bei slopina uždegimą ir oksidacinį stresą – pagrindinius širdies ligų vystymosi veiksnius.

Mokslininkams itin didelį susidomėjimą kelia graikinių riešutų poveikis smegenų veiklai ir senėjimo procesams. Tyrimų rezultatai rodo, kad reguliarus jų vartojimas gali teigiamai veikti kai kurias kognityvines funkcijas ir mažinti su amžiumi susijusią oksidacinę žalą. 

Be to, klinikiniai stebėjimai rodo palankų poveikį žarnyno mikrobiomai: riešutai skatina naudingų bakterijų įvairovę, o tai gerina medžiagų apykaitą ir mažina uždegimines reakcijas. Juose esantis magnis, varis ir manganas yra svarbūs kaulų stiprumui, energijos balansui bei normaliai organizmo antioksidacinių sistemų veiklai.

Nepaisant visų privalumų, specialistai primena saiko svarbą. Maždaug 30 gramų porcijoje yra apie 190 kilokalorijų, todėl per didelis kiekis gali lemti viršytą paros kalorijų normą ir svorio augimą. 

Be to, graikiniai riešutai gali sąveikauti su tam tikrais vaistais, įskaitant priemones, skirtas skydliaukės funkcijai koreguoti ar kraujospūdžiui reguliuoti. Didelis skaidulų kiekis vartojant pertekliumi gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą virškinamajame trakte. 

Taip pat verta atsižvelgti į tai, kad graikiniai riešutai yra vieni dažniausių maisto alergenų, todėl alergiškiems asmenims reikėtų būti atsargiems.