Laiko kaitaliojimas didina net vėžinių susirgimų riziką

Medikų verdiktas negailestingas: laiko kaitaliojimas didina net vėžinių susirgimų riziką

(2)

Laiko sukiojimas ne vieną kelioms savaitėms ar ilgesniam laikui išmuša iš vėžių. Kad tai nėra į naudą, pažymi ir medikai. Profesoriaus Juliaus Kalibato teigimu, dienos šviesą tausojantis laikas – klaida, kurios politikai neskuba taisyti.
 

„Tikriausiai, nerasite nei vieno šeimos gydytojo, kuris patvirtintų, jog du kartus metuose vykdomi laiko kaitaliojimai, siekiant įvesti taip vadinamą dienos šviesą tausojantį laiką, teigiamai atsiliepia žmonių sveikatai.

Kaip tik priešingai – padidėja skaičius pacientų, prašančių migdomųjų, besiskundžiančių širdies skausmais, padidėjusiu nervingumu, nerimu, koncentracijos trūkumu ir panašiai“, – sako medikas.

Plačiau apie tai – Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidento prof. habil. dr. J. Kalibato komentare.

Gali padidinti įvairių ligų riziką

Gerai žinoma, kad rudeniniai ar pavasariniai laikrodžio persukimai valandą atgal ar valandą į priekį tikrai nepailgina dienos šviesaus periodo trukmės, bet neabejotinai sąlygoja sutrikimus mūsų vidinio kūno laikrodžio, kuris dar vadinamas cirkadiniais ritmais. 

Pirmą kartą cirkadinis genas buvo atrastas J. S. Takashi dar 1997 m.

Mokslininko nuomone, kiekviena mūsų kūno ląstelė jaučia laiką, ir laiko pokyčiai sukelia stresą mūsų smegenyse, kas gali sąlygoti miego sutrikimus, dezorientaciją, atminties, pažinimo funkcijų pablogėjimą, socializacijos problemas, didesnę riziką širdies ligų, onkologinių susirgimų.  

2019 m. JAV miego sutrikimus tiriančių mokslininkų grupė pateikė duomenis, kad po pavasarinio laiko pakeitimo daugiau negu 50 proc. amerikiečių jautė nuovargį.

Švedų tyrėjai nustatė, kad po dienos šviesą tausojančio laiko įvedimo per pirmas tris paras  padidėja infarktų rizika, paūmėja kai kurios psichinės ligos, išauga skaičius avarijų bei gamybinių traumų.

Danijoje atlikta studija parodė, kad net 11 proc. padidėja registruojamų depresijų atvejų, ir situacija normalizuojasi tik po 10 savaičių.

Neabejotinai cirkadinių ritmų sutrikdymas turi žalingą poveikį mūsų organizmui. 

Profesorius Julius Kalibatas

Gali paskatinti ir nutukimą, savižudybes

Taip, Australijos, Kanados mokslininkai nurodo, kad laiko pakeitimas pirmosiomis dienomis padidina širdies priepuolių bei savižudybių skaičių.

Kaip parodė 2012 m. JAV Alabamos universitete atliktas išsamus tyrimas, šiuo periodu širdies priepuolių rizika išauga 10 proc.

Suomijos mokslininkai atžymi, kad dėl laiko pakeitimo insultų rizika padidėja 8 proc., o senyvo amžiaus žmonių grupėje  išauga iki 20 proc., sergant onkologinėmis ligomis – net 25 proc., kas rodo, kad laiko kaitaliojimas pavojingesnis senjorams bei sergantiems sunkiomis ligomis. 

JAV Northwester universiteto  Cirkadinių ritmų ir miego medicinos centro prof. S. Abbott atžymi, kad cirkadinių ritmų  sutrikdymas turi neigiamą poveikį atminčiai, pablogina mąstymą bei sprendimų priėmimą, gydytojai daro daugiau klaidų, atsiranda net apetito pokyčiai, nes, jei valgome 1 val. vėliau, negu buvo įprasta, padidėja mūsų organizme alkio hormono grelino, kuris sukelia alkanumo jausmą. Vadinasi, laiko kaitaliojimas gali būti viena iš nutukimo priežasčių.

Avarijų ir traumų rizika

Laiko kaitaliojimas turi įtakos ne tik tiesiogiai mūsų sveikatai, bet taip pat skaičiuojama žala dėl padidėjusio skaičiaus gamybinių traumų bei transporto avarijų.

Nustatyta, kad JAV kalnakasybos pramonėje pirmosiomis dienomis po pavasarinio laiko pakeitimo darbuotojų rimtų traumų skaičius padidėja 6 proc., kas perspektyvoje (kadangi gydymas trunka ne tik savaites, bet ir mėnesius) sudaro prieauglį net 67 proc. netektų darbo dienų. 

Kita problema, sukeliama laiko kaitos, avaringumo keliuose padidėjimas.

Taip, Kanados Darbo medicinos ir saugos centro duomenimis pirmosiomis dienomis po laiko pakeitimo labai sunkių avarijų skaičius išauga 25 proc.

Kolorado universiteto mokslininkų pateikiami skaičiai dar įspūdingesni – mirtinų avarijų skaičius padidėja net 17 proc.

Carnegie Mellon universiteto studija atskleidė, kad pėsčiųjų rizika žūti avarijų metu išauga 3 kartus 6 val. vakare, kad laikas persukamas valanda atgal. 

Kažkada buvo sugalvota kaitalioti laiką, siekiant taupyti energetinius resursus.

Dabar atsiranda vis daugiau įrodymų, kad realaus ekonominio efekto nėra.

Taip Australija, organizuodama 2000 m. olimpiadą, nusprendė kai kuriuose šalies regionuose įvesti dienos šviesą tausojantį laiką. 

Paskaičiavus nustatyta, kad elektros sunaudojimas mažėjo vakare, bet proporcingai išaugo ryto metu – ekonominis efektas nulinis.

Beje, Kanadoje pastebėta, kad, atsukus laiką viena valanda atgal, dauguma žmonių neina gulti anksčiau ir linkę ilgai vakaroti, todėl elektros sąnaudos vakare ženkliai padidėja.

Profesorė A. Foley iš Šiaurės Airijos, pateikė paskaičiavimus, iš kurių galima daryti išvadas, kad laiko persukimas spalio mėn. vienam namų ūkiu atneša per metus 400 svarų sterlingų nuotolio.

Tikriausiai, pakanka įrodymų, kad laiko kaitalioti neverta, bet kol kas dar 70 šalių pasaulyje  du kartus metuose keičia laiką.

Lietuvoje taip. pat dar persukinėjame laikrodžius.  

Atrodo, Europos Sąjungos direktyvas išjudinti sunkiai sekasi.

Šiek tiek optimizmo prideda tai, kad 2021 m. JAV Floridos senatoriai Kongresui pateikė įstatymo projektą atsisakyti laiko kaitaliojimo, nes mokslo įrodyta, jog laiko kaitaliojimas didina vėžinių susirgimų riziką.

Manyčiau, tai geras pavyzdys ir Europos politikams.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder