Mėnulio šviesa, telefonų ekranai ir indikatorių lemputės: ar jūsų miegamasis ne per šviesus?

Šviesos tarša naktinio miego metu – net ir tokia nedidelė kaip mėnulio šviesa arba šviesa, sklindanti pro durų tarpelį – daro neigiamą įtaką žmogaus širdžiai, teigiama naujame tyrime, publikuotame žurnale „European Heart Journal“.

„Didesnio šviesos lygio poveikis naktį yra susijęs su širdies rekonstrukcija“, – pranešime spaudai teigė tyrimui vadovavęs Lu Qi iš Tuleino universiteto Naujajame Orleane, JAV.

„Tai reiškinys, kai keičiasi širdies struktūra ir funkcija, ir mes tai įprastai matome kaip reakciją į lėtinį stresą arba širdies pažeidimą“, – paaiškino jis.

Nors taip žmogaus kūnas prisitaiko prie patiriamo streso, „galiausiai tai susilpnina širdį ir gali sukelti širdies nepakankamumą“, sakė mokslininkas.

Todėl tamsos palaikymas miegamuosiuose „gydytojų ir politikos formuotojų turėtų būti laikomas viena iš galimų širdies ligų prevencijos strategijų“, pabrėžė Lu Qi.

Eksperimento eiga ir pavojaus signalai

Tyrimas apėmė 11 071 žmogų, kurie savaitę naktimis patyrė skirtingą šviesos lygį – nuo beveik visiškos tamsos iki įvairaus apšvietimo, atitinkančio žemo ryškumo telefono ekraną arba šviesą, sklindančią pro praviras duris.

Praėjus trejiems metams, tyrimo dalyviams buvo atliktas širdies ir kraujagyslių magnetinio rezonanso skenavimas, siekiant ištirti galimus jų širdies struktūros ir funkcijos pokyčius.

Rezultatai parodė, kad didžiausią naktinės šviesos lygį patyrusių dalyvių kairiojo širdies skilvelio sienelės sustorėjo, sumažindamos erdvę skilvelio viduje.

Taip pat užfiksuoti ženklai, kad sumažėjo širdies gebėjimas lankstytis susitraukimų metu – tai ankstyvas širdies veiklos sutrikimo rodiklis.

Mokslininkų ir kardiologų patarimai

„Tamsa nusipelno būti pripažinta kaip gyvybiškai svarbus rodiklis, toks pat esminis širdies ir kraujagyslių sveikatai kaip kraujospūdžio kontrolė ir švarus oras“, – teigė lydimojo straipsnio autorius profesorius Thomas Münzelis iš Mainco universiteto medicinos centro Vokietijoje bei jo kolegos.

Jie kreipėsi į gydytojus, ragindami teirautis paciento apie jo miego aplinką: „Kiek tamsus yra miegamasis, ar pacientas dirba naktinėmis pamainomis ir kiek laiko naudojasi ekranais po saulėlydžio“.

Mokslininkai pataria naudoti šviesai nepralaidžias užuolaidas, šiltų spalvų naktinį apšvietimą ir uždengti mažas prietaisų budėjimo režimo lemputes.

Savivaldybės taip pat turi atlikti savo vaidmenį, nes šviesos tarša yra „viena iš nedaugelio aplinkos grėsmių, kurias miestai gali valdyti tiesiogiai ir už prieinamą kainą“.

Tarp tokių priemonių minimi ekranuoti šviestuvai, šiltos šviesos spektro lemputės bei pritemdomi arba judesiu aktyvuojami gatvių žibintai, kurie yra „efektyviai vartojantys energiją ir palankūs klimatui“.

Naktinė šviesos tarša tampa vis labiau pastebima šiuolaikinio gyvenimo problema, tiesiogiai veikiančia organizmo poilsio kokybę.

Nors daugelis pripranta miegoti ne visiškai tamsioje aplinkoje, fiziologiniai procesai rodo, kad net mažiausias šviesos šaltinis išlaiko organizmą lengvo streso būsenoje.

Miego aplinkos sutvarkymas ir visiškos tamsos užtikrinimas yra vienas paprasčiausių bei nieko nekainuojančių būdų apsaugoti širdies ir kraujagyslių sistemą ilguoju laikotarpiu.

Šaltinis: euronews.com