Mirusios moters artimieji į teismą padavė Santaros klinikas: teigė, jog taip nugydė, kad motina mirė

Du pacientės vaikai teismo prašė atlyginti neturtinę žalą: iš atsakovų (Santarų klinikų) vienam ieškovui priskirti daugiau nei 16 tūkst. eurų, kitam – daugiau nei 15 tūkst. eurų bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Tačiau, teismo sprendimu, ieškovams Santaros klinikų kaltės įrodyti nepavyko. Mamos netekę vaikai bandė įrodyti, kad moteris infekcijomis užsikrėtė gydymo įstaigoje, nes, kai ji atvyko planinei operacijai, jokia bakterine ar virusine infekcija nesirgo.

Teismo sprendimu, Santaros klinikų gydytojai gydymą skyrė teisingai ir ieškovai negali įrodyti, jog infekcijomis moteris užsikrėtė būtent ligoninėje.

Viena operacija po kitos

Pacientės ligos istorijoje įrašyta, kad šiai buvo implantuotas širdies stimuliatorius, ji tris kartus buvo operuota dėl pasikartojančių disko išvaržų. Buvo nustatyta, kad kairėje kojoje yra silpnesni sausgysliniai refleksai. Moters diagnozė – pasikartojančios L3-L4 diskų išvaržos kairėje, diskų nestabilumas, todėl buvo rekomenduotas operacinis gydymas.

Moteris į Santaros klinikų Neurochirurginį skyrių operaciniam gydymui buvo atvežta 2020 m. lapkričio 3 d., o lapkričio 4 d. jai buvo atlikta planinė operacija. Operacija vyko dėl stipraus kairės kojos skausmo, jos nusilpimo ir dėl apsunkinto vaikščiojimo.

Prieš operaciją tiek pacientei, tiek jos dukrai buvo paaiškinta operacijos eiga, jos nauda ir galimos komplikacijos. Nors operacija atlikta sėkmingai ir lapkričio 5 d. atliktas kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimas pakitimų neparodė, pacientei atsirado skausmai juosmens srityje, kurie plito į kairę koją, išliko sutrikusi kairės pėdos dorsifleksija, atsirado dešinės kojos skausmas.

Lapkričio 9 d. buvo atliktas MRT tyrimas, kurio metu buvo pastebėti pooperaciniai pakitimai. Praėjus 6 dienoms po pirmosios operacijos, pacientei buvo atlikta pakartotinė operacija – stuburo revizija su fiksacinės sistemos korekcija. Tiek pacientei, tiek jos dukrai buvo paaiškinta ligos diagnozė, galimos gydymo alternatyvos ir taktikos, galimos išeitys bei komplikacijos. Pacientė pasirašė informuotą paciento sutikimą. Operacijos metu rastas konstrukcijų nelaikymas dėl slankstelių trapumo, L5 slankstelių sraigtų malpozicija (liečia šakneles).

Lapkričio 12 d. KT tyrimo rezultatai buvo geri, kraujavimo požymių nesimatė. Pooperaciniu laikotarpiu moters neurologinė būklė pagerėjo, tačiau buvo ištikęs dusulio epizodas. Dėl pakitimų buvo koreguotas gydymas, atkurtas širdies ritmas, kraujo tyrimuose buvo pastebėtas uždegiminių rodiklių padidėjimas.

Išsivystė sepsis

Tačiau vėliau situacija ėmė blogėti. Nuo lapkričio 14 d. iki gruodžio 8 d. moteriai buvo paskirta antibiotikoterapija dėl kraujo pasėlyje išaugusios Klebsiella pneumonia bakterijos. Moters vaikai teigia, kad būtent antrosios operacijos metu mamos kraujas buvo užkrėstas ir dėl to moteriai išsivystė sepsis. Tiek klinika, tiek teismas tokios versijos nepripažino, nes nėra aišku, ar moteris užsikrėtė būtent operacijos metu, o gal buvo besimptomė šio mikrobo nešiotoja. Terapija buvo baigta, kai tyrimai parodė, kad uždegiminių židinių nėra. Ieškant šio židinio buvo atlikti visi galimi tyrimai.

Bylos duomenimis, gruodžio 4–7 d. moters būklė pagerėjo, skausmas aprimo, pati pacientė tapo aktyvesnė, vaikščiojo, operacinė žaizda buvo sugijusi. Pacientei buvo nuspręsta ilgalaikę antibiotikoterapiją nutraukti, tačiau buvo nurodyta periodiškai kartoti kraujo tyrimą ir kontroliuoti kraujo uždegiminius rodiklius.

Gruodžio 8 d. moteris buvo perkelta į II stacionarinės Reabilitacijos skyrių. Tai šeimai nepatiko, nes pacientės atžalos buvo įsitikinusios, kad jų mamos būklė nebuvo pakankamai gera, kad ją būtų galima perkelti. Tačiau Santaros klinikos patikino, kad nesvarbu, kuriame skyriuje gulės moteris, bus imamasi visų reikalingų veiksmų moters priežiūrai.

9 dienos po perkėlimo į kitą skyrių moteriai pasidarė bloga – pakilo temperatūra, padidėjo uždegiminiai rodikliai. Po tokių pakitimų pacientė buvo perkelta į Vidaus ligų diagnostikos skyrių, kur buvo tęsiama antibiotikoterapija. Gruodžio 18 d. moteriai buvo patvirtinta sepsio diagnozė. Gydymas buvo efektyvus, uždegiminiai rodikliai ėmė mažėti, todėl atlikus COVID-19 testą, kuris buvo neigiamas, moteris išleista į naujus slaugos namus Trakuose.

Diagnozė – COVID-19 ir mirtis

Jau 2021 m. sausio 9 d. moteris vėl buvo atvežta į Santaros klinikų priėmimą dėl širdies, galvos bei menčių skausmų. Pacientė epizodiškai nesiorientavo aplinkoje, nurodė, kad skauda nugarą, krūtinę, pradėjo karščiuoti. Dėl karščiavimo pacientė nukreipta į izoliacinę palatą, kur jai buvo atliktas COVID-19 testas, o šis – buvo teigiamas. Tuomet pacientė perkelta gydymui į IV COVID-19 skyrių. Diagnozė – COVID-19 infekcijos sukelta abipusė pneumonija.

„Kraujo ėminių pasėliuose mikroorganizmų augimo nebuvo. Nepaisant skiriamo adekvataus gydymo, pacientės būklė pablogėjo, atsirado bradikardija, pereinanti į asistoliją, tačiau gaivinimas pagal asistolijos protokolą efekto nedavė ir pacientė mirė“, – rašoma teismo sprendime.

Medikai dirbo tinkamai

Teismo ekspertizė nustatė, kad pacientei Santaros klinikose viskas buvo atlikta tinkamai.

„Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neišvengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų ir ne visos ligos gali būti išgydytos, gydydamas pacientą, gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio būklė. Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio ėst (lot. – iš nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamą gydymą reikšminga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbą atliko rūpestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iš kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi būti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine“, – teigiama teismo sprendime.

Nors moters atžalos ligoninę kaltina tuo, kad pacientės kraujas buvo užkrėstas operacijos metu ir sepsis nebuvo visiškai išgydytas, ekspertizė nustatė, kad nors ir įmanoma, kad ši bakterija išsivystytų ligoninėje, būtent šiuo atveju to įrodyti yra neįmanoma, nes dalis žmonių yra besimptomiai šios bakterijos nešiotojai, o ligoninės operacinės patalpos buvo sterilizuotos laikantis visų sterilumo reikalavimų.

„Ekspertai taip pat sprendė, kad pacientė, atsižvelgiant į anksčiau turėtas hospitalizacijas, galėjo prieš tai įgyti mikroorganizmą visuomenėje ir būti Klebsiella pneumonia nešiotoja, taip pat kad pacientės turimos gretutinės ligos bei pacientės bendra hipodinaminė būklė galėjo turėti neigiamos įtakos jos imuninei sistemai, didesnei tikimybei užsikrėsti Klebsiella pneumonia bakterija bei ilgalaikiam gydymui, kas paneigia ieškovų ieškinio argumentus. Tokiu būdu teismas, įvertinęs šias aplinkybes sprendžia, jog byloje ieškovai neįrodė, kad aplinkybė, jog pacientė užsikrėtė Klebsiella pneumonia bakterija, buvo nulemta netinkamo Santaros klinikų pareigų atlikimo“, – rašoma pateiktose išvadose.