Pirmasis mitas susijęs su gyvenimo trukme po gydymo. Daugelis mano, kad vėžiu sergantis pacientas gyvena ne ilgiau nei penkerius metus. Iš tiesų, statistika rodo, kad apie 60% žmonių išgyvena ilgiau nei šis laikotarpis, o pagrindinis sėkmės veiksnys išlieka savalaikė diagnozė. Kuo anksčiau vėžys nustatomas, tuo didesnis šansas sėkmingai jį išgydyti ir visiškai pasveikti.
Kitas klaidingas įsitikinimas susijęs su rūkymu ir aplinkos tarša. Manoma, kad labiau už tabaką vėžį sukelia užterštas oras. Tačiau tyrimai atskleidžia, kad 87% nuolatinių rūkalių nustatomos plaučių onkologinės ligos. Prie šios grupės priskiriami tiek aktyvūs rūkaliai, tiek ir žmonės, nuolat veikiami pasyvaus tabako dūmų poveikio.
Egzistuoja ir mitas apie krūties vėžį: žmonės kartais klaidingai tiki, kad muilo, šampūno ar kitų higienos priemonių naudojimas gali išprovokuoti navikų atsiradimą. Iš tiesų, šie veiksniai neturi įtakos rizikai. Analogiškai, dažnas išmaniųjų prietaisų naudojimas nesukelia galvos smegenų vėžio.
Kalbant apie paveldimumą, tikimybė susirgti vėžiu dėl genetinių priežasčių yra palyginti nedidelė. Jei artimi giminaičiai sirgo vėžiu, rizika kitiems šeimos nariams sudaro maždaug 5–10%. Tai rodo, kad daugumai vėžio atvejų didesnę įtaką turi gyvenimo būdas ir aplinkos veiksniai.
Ekspertai pabrėžia, kad sveika gyvensena vaidina svarbų vaidmenį vėžio prevencijoje: tinkama mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, rūkymo atsisakymas ir kancerogenų poveikio sumažinimas. Taip pat reguliarūs profilaktiniai patikrinimai ir patikros didina galimybę anksti aptikti naviką, o tai yra kritiškai svarbu sėkmingam gydymui.
Paneigus mitus ir pakėlus medicininį raštingumą, žmonės gali priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl savo sveikatos ir laiku kreiptis į specialistus.
Šaltinis: cursorinfo.co.il
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą