Kodėl miegama ant laurų?
Nors lauro tėvyne vadinamas Viduržemio jūros regionas, pagal istorinius šaltinius jis jau prieš tūkstančius metų buvo žinomas ir naudojamas Senovės Kinijoje ir Afrikos žemyne.
Pirmą kartą apie laurus užsimenama XXI a. pr.m.e. metraščiuose, bet labiausiai jis žinomas iš Antikos šaltinių. Homero Odisėjas kilnųjį laurą naudoja medicininiais tikslais. O pagrindinė legenda, susijusi su šiuo augalu - mitas apie Dafnę ir Apoloną.
Šviesos dievas ir menų globėjas supykdė meilės dievą Erotą, ir šis, paleidęs dvi strėles, „suorganizavo" jam meilę be atsako nimfai Dafnei. Įsimylėjęs Apolonas ilgai ir nesėkmingai persekiojo nimfą.
Norėdama nuo jo pasislėpti, Dafnė paprašė pagalbos savo dieviškos kilmės tėvų, ir šie dukrą pavertė lauro krūmu. Nusiminęs Apolonas prisilaužė krūmo šakelių ir nusipynė sau vainiką.
Todėl Graikijoje buvo priimta laurų vainikais apdovanoti Apolono garbei rengiamų varžybų nugalėtojus: poezijos, muzikos, sporto bei olimpinių žaidynių. Perėmę tradiciją romėnai laurą pavertė triumfo simboliu ne tik per varžybas, bet ir kare.
Nuo tada jis reiškia taiką po pergalės kare. Iš čia kilo ir išsireiškimas „užmigti ant laurų" - ilsėtis po mūšių ir kovos, gėrintis savo didybe. O žodis „laureatas" tiesiogine prasme reiškia „apdovanotas laurais". Graikų kalboje lauras iki šiol vadinamas Dafnės vardu- дафни.
Senovinis antiseptikas
Jei kalbėsime apie praktinį pritaikymą, Griakijoje ir Romoje lauro lapais būdavo aromatizuojamas vanduo ir kvepinamos patalpos, jų būdavo įsiuvama į pagalves ir čiužinius parazitams atbaidyti ir ramiam miegui.
Medicinos tėvas Hipokratas laurų aliejų naudojo kaip vaistą nuo traukulių, o lapus - kaip nuskausminamuosius. Kiti antikos, o vėliau ir viduramžių gydytojai laurus naudojo sergant šlapimo pūslės akmenlige, nervų ir virškinamojo trakto ligomis, nuo kosulio bei gydant žaizdas, kaip antiseptiką.
Universalus prieskonis
Į Europą jis pateko kaip vaistas, o paskui tapo populiariu prieskoniu. XVII a. viduryje Marijos Mediči virėjas kulinarijos knygoje nurodė, kad lauras gali pagerinti ir pataisyti bet kurio patiekalo skonį.
O konkrečiai jo rekomendavo dėti į desertus, pudingus ir mėsos patiekalus. Mūsų laikais lauras įvairiose šalyse yra naudojamas gaminant mėsą, žuvį, marinatus, sriubas, įskaitant vaisių ir pieniškas, daržoves, jo dedama į dešras ir padažus, taip pat į likerius, midų ir arbatas.
Vitaminų lobynas
Šiuolaikinis mokslas laurą ištyrinėjo tiesiog molekulių lygmeniu - taip paaiškėjo jo populiarumo priežastis. Jis yra daugybės vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis - A, C, B grupės, kalcio, geležies, fosforo, magnio, cinko, kalio, seleno ir kt.
Taip pat jame gausu ląstelienos. Lauro lapuose yra apie 4,5 proc. naudingo eterinio aliejaus. Lauro lapų nuovirai, eterinis aliejus, sausasis ekstraktas vaistų kapsulėse ir kitokių formų lauro lapų ir vaisių preparatai yra pagalbinė daugelio ligų gydymo priemonė.
Prieš diabetą
Augale yra polifenolių , kurie didina ląstelių jautrumą insulinui, o jų poveikį stiprina B grupės vitaminų ir cinko gausa. Tyrimai rodo, kad antrojo tipo diabetu sergančių žmonių, kurie mėnesį kasdien vartojo kapsules su 1-3 g maltų lauro lapų, kraujyje pastebimai sumažėjo gliukozės, cholesterolio ir trigliceridų.
Taip pat lauro lapų ekstraktas gerina kasos audinių regeneraciją ir atkuria kepenų fermentus, padėdamas gyvybiškai svarbiems organams, nukentėjusiems nuo diabeto.
O kilniojo lauro lapų spiritinis ekstraktas mokslininkų duomenimis silpnina hiperglikemiją ir atsparumą insulinui. Tyrimų autoriai daro išvadą, kad lauro ekstraktai yra naudingi gydant diabetą ir jo profilaktikai.
Reguliuoja cholesterolį
Kalio, būtino tinkamam širdies ir kraujagyslių darbui, taip pat yra lauro lapuose. Kapsulės su sausuoju ekstraktu per 30 dienų padeda 20-24 proc. sumažinti bendrąjį cholesterolio kiekį.
Panašiu poveikiu pasižymi ir lauro lapų arbata, kurios gėrė eksperimente dalyvavę savanoriai. Toks lauro lapų poveikis padeda sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.
Priešuždegiminis efektas
Pagrindiniai lauro eterinio aliejaus komponentai - cineolis ir eugenolis - yra naudojami kaip antiseptikai bei nuskausminamieji pasitempus raiščius, nuo reumatinių ir sąnarių skausmų.
Cineolis slopina uždegiminius procesus audiniuose, taip pat kvėpavimo takuose bei pasižymi mukolitiniu ( padedančiu atsikosėti) poveikiu. O eugenolis veikia antibakteriškai, todėl lauras naudojamas gydant persišaldymo ligas, gripą, padeda pagerinti bronchitu sergančiųjų būklę.
Nauda virškinimui
Lauro lapų arbata, nuoviras ir ekstraktai teigiamai veikia virškinimo organų darbą: suaktyvina virškinimo procesą, gerina skrandžio tonusą, padeda šalinti toksinus, o lauro fermentai skaido baltymus. Eugenolis ir cineolis taip pat slopina rėmenį.
Odos priežiūra
Be to, kad laurai gerina žarnyno darbą - o tai atsiliepia odos išvaizdai - , jie yra antioksidantų šaltinis, tai yra, organizmui padeda susidoroti su laisvaisiais radikalais, todėl lėtėja senėjimo procesai.
Kompresai su eteriniu aliejumi yra naudojami išoriškai sergant odos ligomis. Lapų ekstraktas - gydant galvos odą nuo pleiskanų ir riebalinių laikų veiklai normalizuoti.
Tik su gydytoju
Lauro lapų galima nusipirkti bet kurioje maisto prekių parduotuvėje, džiovintus galima laikyti ilgą laiką. Net išdžiovinti jie išlaiko visas naudingas savybes. Juos reguliariai naudojant kaip maisto prieskonį gydomojo efekto nėra ko tikėtis, bet vis dėlto, kaip mano ekspertai, sveikatai jie bus naudingi.
Tačiau reikia nepamiršti, kad nuovirų, arbatos, aliejaus, kompresų, ekstraktų ir kitokių formų lauro preparatų negalima vartoti nekontroliuojamai.
Gydymui visada turi vadovauti specialistas, nes klaidingai dozuojant ir nepaisant individualių kontraindikacijų pasekmės gali būti pavojingos: kraujoplūdis, apsinuodijimas, vidurių užkietėjimas. Ypač atsargios turėtų būti nėščios moterys, kad neišprovokuotų persileidimo.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą