Specialistai pažymi, kad vienas pirmųjų pavojaus signalų gali būti reguliarūs sunkumai ieškant žodžių pokalbio metu. Taip pat susirūpinti reikėtų dėl dažnėjančio užmaršumo, daiktų pametimo ir sunkumų atkuriant nesenus įvykius.
Tarp kitų galimų simptomų gydytojai įvardija staiga sustiprėjusį nerimą, įtarumą ir nepasitikėjimą aplinkiniais. Kai kuriems žmonėms pastebimi nagli nuotaikų kaita, depresinės būsenos ir akivaizdūs asmenybės pokyčiai.
Dar vienu požymiu gali tapti orientacijos laike ir erdvėje problemos. Žmogus pradeda painioti datas, pamiršti įprastus maršrutus arba patirti sunkumų pažįstamoje aplinkoje.
Specialistai taip pat atkreipia dėmesį į interesų praradimą pomėgiams, socialinio aktyvumo sumažėjimą ir beprasmio elgesio atsiradimą. Kartais žmonės pradeda kartoti tuos pačius klausimus arba jiems tampa sunku sukaupti dėmesį.
Ekspertų teigimu, priežastimi kreiptis į gydytoją gali tapti ir pokalbio logikos sutrikimai, kai žmogui darosi sunku išlaikyti pokalbio temą, taip pat polinkis kaupti daiktus ir perdėtas atsargumas kasdieniniame gyvenime.
Medikai pabrėžia, kad panašūs simptomai ne visada liudija būtent apie demenciją. Panašias apraiškas gali sukelti vitaminų trūkumas, hormoniniai sutrikimai, kraujotakos problemos, šalutinis vaistų poveikis ir nemažai kitų ligų.
Gydytojai rekomenduoja neignoruoti tokių pokyčių ir prireikus atlikti tyrimus. Kuo anksčiau nustatomi kognityviniai sutrikimai, tuo daugiau galimybių sulėtinti jų vystymąsi ir išsaugoti gyvenimo kokybę.
Specialistai taip pat primena, kad sumažinti demencijos riziką padeda reguliarus fizinis aktyvumas, visavertis miegas, intelektualinės apkrovos, bendravimas, rūkymo atsisakymas ir subalansuota mityba.
Šaltinis: cursorinfo.co.il
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą