Nenustebkite – atvykus į priėmimo skyrių už tai bus paprašyta susimokėti

(8)

Nors sustreikavus sveikatai dažnas norėtume gauti gydytojo pagalbą „čia ir dabar“, ne visi negalavimai yra vienodai skubūs. Tad ir ne visada nuvykus į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių reiktų tikėtis, kad bus suteikta pagalba. Be abejo, niekas čia jūsų likimo valiai nepaliks, tačiau už neskubią pagalbą teks susimokėti.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai patvirtina – nereti atvejai, kai į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius atvykę pacientai kreipiasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas pagal šeimos medicinos normą.

„Skubiosios medicinos pagalbos teikimo indikacijas nustato, pacientus skubiosios medicinos pagalbos kategorijai priskiria Skubiosios pagalbos skyriuje pacientą apžiūrėjęs gydytojas ir (arba) slaugytojas.

Skubioji medicinos pagalba skirstoma į keturias kategorijas. Jei į asmens sveikatos priežiūros įstaigą tuo pačiu metu atvyksta keli pacientai, kuriems reikalinga skubioji medicinos pagalba, ir pagalba visiems negali būti suteikta vienu metu, pirmiausia ji turi būti suteikta pacientams, kuriems reikalinga 1 kategorijos, po to – atitinkamai 2, 3 ir 4 kategorijos pagalba“, – tvarką paaiškino ligonių kasos. 

Sveikatos apsaugos ministro įsakymą dėl būtinosios medicinos pagalbos teikimo galima rasti čia ir čia.

Kada gali tekti susimokėti?

Jei nustatoma, kad susirgimas pavojaus paciento gyvybei nekelia ir jam reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti nukreiptas pas šeimos ar budintį gydytoją.

Tokiais atvejais, jei paciento būklė neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas, gali tekti susimokėti.

Nemokamos paslaugos teigiamos tik tada, kai yra iš tikrųjų skubi pagalba ar pacientas turi skubų siuntimą į skubiosios pagalbos skyrių.

„Tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats savo noru nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje“, – aiškino VLK specialistai. 

Pacientui taip pat gali tekti susimokėti, jei jis savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos.

Kainos – nuo kelių dešimčių ir šimtų eurų

Kaip portalui tv3.lt pasakojo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus vedėjas Paulius Uksas, atvykęs į priėmimo skyrių pirmiausia žmogus yra užregistruojamas, užvedama medicininė dokumentacija, kur vėliau yra pildomi visi kiti protokolai.

„Įvyksta vadinamas medicininis rūšiavimas, kada kursus pabaigusi ir skubioje pagalboje dirbanti ir patirtį turinti slaugytoja įvertina žmogus pagrindinį nusiskundimą, dėl ko jis atvyksta į skubią pagalbą, įvertina gyvybinius parametrus – temperatūrą, kraujospūdį, pulsą, kvėpavimo dažnį ir deguonies įsotinimą. Vertinant šiuos kriterijus gali skirtis asmens kategorija laukimo eilėje. 

Tada įvertinama, ar paciento būklė ir jo nusiskundimai atitinka pagal ministro įsakymus esančias būtinosios pagalbos kategorijas. Jei ne, dažniausiai informuojama, kad žmogaus būklė yra tokia ir tokia, ją detaliau pakartotinai įvertins gydytojas apžiūros metu, bet greičiausiai paslaugos gali būti mokamos“, – komentavo jis.

Gydytojas pabrėžė, kad nemokamos paslaugos teigiamos tik tada, kai yra iš tikrųjų skubi pagalba ar pacientas turi skubų siuntimą į skubiosios pagalbos skyrių.

Paklaustas, kiek gali siekti tokių paslaugų kainos, P. Uksas teigė, kad viskas priklauso nuo to, kokia pagalba pacientui reikalinga.

„Viskas priklauso, kokie tyrimai atliekami, ar pacientas pageidauja echoskopijos, radiologinio ištyrimo, ar tai yra žaizdos tvarkymas, kažkokio absceso atvėrimas. Naudojame ministro patvirtintą kainyną, jis prieinamas ir mūsų internetiniame puslapyje.

Tad kainos gali būti skirtingos – nuo elementarios konsultacijos, kuri gali siekti 20–25 eurus iki kelių šimtų eurų, jei kalbame tik apie ambulatorinį vizitą. Tolimesnio stacionarinio gydymo, operacijų kainos gali siekti tūkstančiais. Jei žmogus nedraustas, išsideklaravęs iš Lietuvos, sumos tikrai gali būti didelės“, – pabrėžė gydytojas.

Kada priėmimo skyriuje privalo teikti ir neskubią pagalbą?

Pažymima, kad į ligoninę tikslinga vykti tik dėl sunkios sveikatos būklės, kitais atvejais pirmiausia reikėtų kreiptis į tą gydymo įstaigą, prie kurios pacientas yra prisirašęs. 

Tiesa, poliklinikos ar kitos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos nedarbo metu, pacientui sudaroma galimybė kreiptis į numatytą konkrečią gydymo įstaigą. Visos Lietuvos gydymo įstaigų sąrašai yra skelbiami ligonių kasų interneto svetainėje, čia galima sužinoti, į kokią įstaigą kreiptis, kai šeimos gydytojas nedirba. Tuomet už šeimos gydytojo paslaugas mokėti nereikia.

Kaip matyti apsilankius aukščiau esančiame puslapyje, pavyzdžiui, Žvėryno klinikos nedarbo metu pacientus priima Vilniaus Centro poliklinika, o Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro nedarbo metu šeimos gydytojo paslaugas užtikrina Kėdainių ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius.

„Informacija, kur kreiptis gydymo įstaigos nedarbo metu, privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Be to, apie tai verta pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojo“, – pažymėjo VLK specialistai. 

Jeigu pacientas mano, kad įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas), ar neteisėtai paprašyta susimokėti – ligonių kasos ragina pirmiausia raštu kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. 

„Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas, netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu bei pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas“, – pataria VLK.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder