Nusilpęs imunitetas gali turėti skaudžių pasekmių: gydytoja ragina nenumoti ranka

„Imunitetas – tai žmogaus organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo visko, kas jam genetiškai nėra priimtina. Imuninė sistema mus saugo ne tik nuo įvairių mikroorganizmų, virusų, bakterijų, parazitų, grybelių, bet ir nuo persodintų svetimų audinių, ląstelių, baltymų bei kitų genetiškai svetimų medžiagų.

Ši, žmogui itin vertinga ir naudinga, sistema taip pat pašalina žuvusias ar pakitusias organizmo ląsteles, taip palaikydama pusiausvyrą organizme“, – paaiškina gydytoja.

Imuniteto svarba

Imuninės organizmo sistemos svarba yra neginčijama. Ji veikia daugelyje skirtingų organų, audinių, ląstelių, baltymuose, tad apsauga aprūpina visą organizmą. Šiuos veiksnius užtikrina dvejopas imunitetas – įgytas ir įgimtas. Pastarieji nuolatos palaiko organizme vykstančių biocheminių procesų pusiausvyrą.

„Įgimto imuniteto funkciją atlieka fiziniai bei cheminiai barjerai: oda, gleivinė, žarnyno mikroflora, fermentai, dalis limfocitų, fagocituojančios ląstelės bei kai kurie citokinai.

Tai yra labai didelė grupė baltyminių medžiagų, kurios koordinuoja visas imunines reakcijas.

Įgimtą imunitetą sudaro organizmo apsigynimo mechanizmai, kurie pradeda veikti kai organizmas susiduria su infekcija. Labai svarbu išlaikyti gerą organų, ląstelių veiklą bei išlaikyti medžiagų funkcijų bei jų tarpusavio sąveikų pusiausvyrą. Sutrikus vienai grandžiai – gali sutrikti visos imuninės sistemos veikla“, – paaiškina gydytoja G. Strockė.

Gydytoja priduria, jog įgytą imunitetą sąlygoja mineralų, vitaminų kiekis organizme bei kasdieniai gyvenimo įpročiai, tokie kaip patiriamas streso lygis, fizinė veikla, mityba, žalingi įpročiai.

Kada sunerimti?

Gydytoja įvardija, jog imuninę sistemą gali sutrikdyti ne tik įvairios lėtinės ligos, kai kurių medikamentų vartojimas ar gydymo metodai.

Didelę įtaką imuniteto stiprumui daro tokie žalingi įpročiai kaip alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimas, rūkymas, taip pat didelis fizinis ar protinis krūvis, miego sutrikimai, stresas, nesubalansuota mityba, kai negaunama reikiamo kiekio vitaminų bei mineralų.

„Kaip ir minėjau, visi turime įgimtą imuninę sistemą, tačiau tam, kad ji funkcionuotų tinkamai, turime ją prižiūrėti – čia jau svarbus įgytas imunitetas.

Kai kurie kasdieniai įpročiai, kad ir kokie nereikšmingi atrodytų, iš tiesų veikia visą organizmą, kas vėliau perauga į imuninės sistemos susilpnėjimą.

Jei žmogus skundžiasi dažnai užpuolančiu peršalimu ar besikartojančiomis infekcinėmis ligomis, jį nuolat kamuoja nuovargis, jėgų trūkumas, pastebimi odos, nagų, plaukų pokyčiai – tai jau pirmieji silpstančio imuniteto signalai.

Sutrikusią imuninę sistemą signalizuoti taip pat gali sutrikusi virškinimo sistema, ryškūs kūno svorio pokyčiai, pasikartojantys raumenų spazmai, skausmai, sutrikęs širdies ritmas“, – vardija gydytoja.

Anot jos, kai imunitetas pradeda funkcionuoti nepakankamai, atsiranda imunodeficitinė būklė, kada žmogaus organizmas nebepajėgia kovoti su bakterijomis, virusais, grybeliais bei pirmuonimis.

Sutrikus imuninės sistemos veiklai, žmonės dažniau serga įvairiomis infekcinėmis ligomis, o ligų eiga tokiu atveju nebūna įprasta – gydymui dažniau reikia ilgo kurso antibiotikų, vaistų nuo virusų bei grybelių.

„Sutrikus šiai sistemai, taip pat gali išaugti mutavusių ląstelių atsiradimo rizika – tai reiškia onkologinių susirgimų grėsmę. Kai imunitetui trūksta pajėgumo, imuninės sistemos komponentai gali pulti bei pažeisti net ir nepakitusias savo paties audinių ląsteles.

Taip išsivysto autoimuninės ligos, tokios kaip išsėtinė sklerozė, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė ir kitos pavojingos ligos“, – galimus scenarijus nurodo gydytoja.

Kaip stiprinti?

Gydytoja G. Strockė paaiškina, jog siekiant sustiprinti imuninę sistemą reikia laikytis keleto svarbių taisyklių – užtikrinti kokybišką ir nepertraukiamą 7–8 val. miegą, saikingą fizinį aktyvumą (dideli krūviai gali suteikti atvirkštinį efektą ir imunitetą dar labiau susilpninti), subalansuotos mitybos režimą, kurio metu organizmas gautų reikiamą kiekį mineralų bei vitaminų.

Visgi, ne visiems žmonėms subalansuota mityba atneša reikiamą vitaminų ir mineralų kiekį.

Patartina atlikti specializuotus kraujo tyrimus, kad išsiaiškinti, kokių mineralų bei vitaminų organizmui trūksta.

„Tarkime, folio rūgštis ir vitaminas B12 yra itin svarbūs imuninės sistemos balanso palaikymui.

Esant šių vitaminų trūkumui, gali sutrikti baltymų sintezė, nuslopti imuninių ląstelių aktyvumas, o vėliau – išsivystyti sisteminis uždegimas, kuris trukdys imunitetui kovoti su įvairiomis bakterijomis ir virusais. Imuninių ląstelių vystymuisi ir uždegimų slopinimui itin svarbi ir geležis.

Vitaminas D taip pat yra būtinas normaliai imuninės sistemos veiklai palaikyti – jis dalyvauja tiesioginiame gynybos procese ir yra atsakingas už gerai funkcionuojantį ląstelinį imunitetą.

Pakankamas magnio kiekis – taip pat būtinas, mat sumažėjus jo atsargoms organizme, jaučiami ne tik nemalonūs fiziniai simptomai, bet ir gali būti paveikta imuninių ląstelių funkcija bei struktūra“, – aiškina gydytoja.

Pasak gydytojos, pavasaris – puikus metas susirūpinti savo imuninės sistemos veikla, kuri po žiemos dažnai būna išsibalansavusi.

Pastebėjus susilpnėjusio imuniteto požymius, patartina nedelsti ir kreiptis į šeimos gydytoją, kad šis atliktų reikiamus tyrimus ir padėtų sustiprinti būtiną organizmo apsaugą.

alfa.lt