Odos pigmentacija gali simbolizuoti apie rimtas ligas: kada vertėtų sunerimti?

Melanino gamybos sutrikimas kartais būna įgimtas, o kai kuriais atvejais – įgyjamas. Dėl to įvairiose kūno vietose – ant veido, pečių, rankų, kaklo srityje – gali atsirasti pigmentinių dėmių.

Apie šiuos odos spalvos pakitimus, kitaip – hiperpigmentaciją, laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo gydytoja dermatovenerologė Toma Dimšienė.

„Su pigmentacijos problema daugiau susiduria moterys, labai dažnai – jaunos, mat ši problema siejama su hormoniniais pakitimais. Labai dažna yra melazma, kuomet pigmentinės dėmelės atsiranda veide, kaktos srityje, skruostuose, aplink akis, lūpas. Jos tarsi susilieja sudarydamos kaukės vaizdą“, - laidoje pasakojo „Fi Clinica“ gyd. dermatovenerologė T. Dimšienė.

Pigmento melanino pokyčiai dažnai vargina mėgstančius kaitintis saulėje. Pigmentinės dėmės gali atsirasti nėštumo metu ar vartojant kontraceptines priemones, taip pat jas išprovokuoti gali ir kepenų, kasos ligos.

„Labai svarbu išsiaiškinti pigmentacijos atsiradimo priežastis. Mes galime ją pašalinti, bet neišsiaiškinus, kodėl ji atsirado, pacientas toliau vartos tam tikrus vaistus, bus nekontroliuojama tam tikra liga ir, didelė tikimybė, kad pigmentacija atsinaujins“, - kalbėjo specialistė.

Pasak T. Dimšienės, dažniausiai pigmentaciją lemiantys faktoriai yra genetika, ultravioletinė spinduliuotė, tam tikri hormoniniai endokrininės sistemos sutrikimai bei įvairūs medžiagų sutrikimai.

„Stokojant vitamino A, C, nikotino rūgšties gali sutrikti melanocitų funkcija. Sutrikus skydliaukės, antinksčių veiklai ir lytinei hormonų sistemai taip pat gali sutrikti pigmentacija“, - dalinosi gyd. dermatovenerologė.

Medikai išskiria kelias pagrindines hiperpigmentacijos rūšis: melazma, šlakai, senatviniai šlakai ir strazdanos. Pastarųjų atsiradimą ar padaugėjimą labiausiai lemia įgimtos odos savybės ir saulė.

„Dažniausiai strazdanas turi šviesesnės, jautresnės odos žmonės ir, jeigu per visą gyvenimą jie nesisaugo saulės ir joje kaitinasi, tai, žinoma, kad vyresniame amžiuje gali atsirasti ne strazdanos, o šlakai, dar kitaip vadinami senatvinėmis arba soliariumo pigmentinėmis dėmėmis“, - kalbėjo gyd. T. Dimšienė.

Senatviniai šlakai paprastai tampa ryškesni perkopus 40 metų ir išryškėja turintiems šviesią odą. Šlakai atsiranda dėl odos senėjimo bei ilgalaikio saulės poveikio.   

„Odos spalva priklauso nuo gaminamo pigmento melanino, jo kiekio. Taip pat šis pigmentas gali būti kelių rūšių. Esant didesniam jo vienos rūšies kiekiui, oda būna tamsesnė, kitos rūšies – šviesesnė.

Melaninas atlieka tam tikrą funkciją mūsų organizme – apsaugo odą nuo ultravioletinių spindulių. Melaniną gamina ląstelės melonocitai, padengdami šiomis ląstelėmis mūsų odą ir taip apsaugodami nuo spinduliuotės“, - pasakojo T. Dimšienė.

Pigmentinės dėmės gali būti įvairių atspalvių, gylio ir dydžio. Jų paviršius gali būti nelygus, šiurkštus, o laikui bėgant dėmės gali plėstis ir ryškėti. Būtina žinoti tai, kad kartais odos pigmentacija išduoda tam tikrus organizme esančius ar besivystančius susirgimus.

„Tam tikri vidaus organų sutrikimai gali išprovokuoti pigmentacijos atsiradimą, o nustatę rūšį, galime įtarti tam tikrus susirgimus, hormoninės sistemos pakitimus, skydliaukės problemas ir kitas galimas patologijas.

Taip pat, jeigu matome, jog vyresnio amžiaus, šviesesnės odos žmogus turi daug šlakų, senatvinių pigmentinių dėmių, mes galime įtarti, kad jis nesaikingai deginasi saulėje ir per gyvenimą ta suminė dozė yra susidariusi per didelė. Toks žmogus turi didesnę riziką susirgti vėžinėmis odos ligomis“, - dalinosi T. Dimšienė.

Pigmentinės dėmės gali susiformuoti ir buvusių bėrimų ar buvusių odos pažeidimų srityse. Tokios dėmės yra vadinamos použdegimine hiperpigmentacija.

„Použdegiminė pigmentacija dažniausiai atsiranda pažeidus odą ir prasidėjus uždegimui. Esant tam tikriems odos susirgimams kaip aknė, psoriazė ar dermatitas, uždegiminiai mediatoriai gali paskatinti didesnę melanino gamybą ir buvusio bėrimo vietoje gali atsirasti padidėjusi pigmentacija“, - kalbėjo gydytoja.

Prieš šalinant pigmentines dėmes, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju dermatologu, kuris gali nustatyti išryškėjusių dėmių tipą, atsiradimo priežastis, įvertinti sveikatos sutrikimų galimybę ir parinkti tinkamiausią šalinimo būdą. 

„Vieno universalaus gydymo būdo nėra. Reikėtų pradėti nuo saulės spindulių saugojimosi: naudoti apsaugines priemones, specializuotą kosmetiką, šviesinančias, balinančias, melanino funkcijas slopinančias priemones. Taip pat, esant gilesnei, nepasiduodančiai kosmetinėms priemonėms pigmentacijai, galima taikyti ir lazerines procedūras“, - dalinosi „Fi Clinica“ dermatovenerologė T. Dimšienė.

Pigmentinių dėmių šalinimas lazeriu yra vienas efektyviausių. Procedūros metu tiksliai, į pažeistą odos vietą, neliečiant aplinkinės odos, specialiu lazeriu siunčiamas trumpas, bet itin stiprus šviesos impulsas, kurį absorbavus, pigmentinėje dėmėje esantis pigmentas melaninas suskyla į smulkias daleles.

„Lazeriai, priklausomai nuo pigmentacijos rūšies, yra parenkami labai individualiai. Vieni lazeriai veikia pigmentą melaniną – yra skleidžiamas spindulys, tamsus pigmentas sugeria lazerio spindulį, dėl to ląstelės sudega ir pasišalina natūraliu būdu. Kiti lazeriai naikina pigmentaciją traumuodami odą, veikdami pažeidimo vietą“, - dalinosi gydytoja.

Siekiant geriausio rezultato, rekomenduojamas 1-3 procedūrų kursas, kurio apimtį nustato gydytojas, konsultacijos metu įvertinęs individualų atvejį – pigmentinės dėmės spalvos intensyvumą, dydį.

Gydytoja T. Dimšienė atkreipė dėmesį, kad pigmentinių dėmių šalinimas dažniausiai būna kompleksinis. Lazerinės procedūros derinamos su injekcijomis, vietiniais medikamentais ir specialiomis odos priežiūros priemonėmis. Tai vadinama kompleksiniu hiperpigmentacijos gydymu.

„Labai svarbu ne tik gydyti esančią pigmentaciją, bet ir daryti viską, kad ji nebepasikartotų“, - dalinosi gydytoja.

Pasak T. Dimšienės, dažnai naudojamos injekcinės procedūros, kurios pasižymi antioksidaciniu poveikiu, slopina melanocitų funkcijas.

„Dabar labai populiari yra redermalizacijos procedūra su gintaro rūgštimi, kurios metu ne tik šviesinamas, skaistinamas veidas, bet taip pat yra slopinama ir melanocitų funkcija, taip apsisaugant ją nuo naujo melanino susidarymo“, - pasakojo gyd. T. Dimšienė.

Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8!

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder