Padų karpos: kaip atpažinti ir gydyti šią dažną pėdų problemą

Kas yra padų karpos?

Tai nepiktybiniai odos dariniai, atsirandantys pėdų apačioje – dažniausiai kulnų ar padų srityse. Jas sukelia žmogaus papilomos virusas (ŽPV), kuris pažeidžia viršutinį odos sluoksnį. Dėl spaudimo vaikštant karpos gali įaugti į odą, susidaro storas, šiurkštus paviršius, panašus į nuospaudą.

Skirtingai nei kitos karpos, padų karpos dažnai būna šiurkščios, su mažais juodais taškeliais – tai koaguliuotos kraujagyslės. Jų dydis gali varijuoti – nuo pavienio darinio iki vadinamojo „mozaikinio" karpų darinio, kai jos susitelkia į grupes.

Kaip atsiranda padų karpos?

Padų karpos atsiranda, kai virusas patenka į odą per mažus įtrūkimus ar įbrėžimus. ŽPV geriausiai plinta šiltose, drėgnose vietose – baseinuose, sporto salėse, dušuose ar persirengimo kambariuose.

Karpos gali išsivystyti bet kokio amžiaus žmonėms, bet dažniausiai jos pasitaiko vaikams ir paaugliams nuo 12 iki 16 metų. Riziką didina šie veiksniai:

vaikščiojimas basomis viešose vietose

nusilpusi imuninė sistema

dažnas lankymasis drėgnose vietose

odos ligos, pvz., egzema, sukelianti odos įtrūkimus

dalijimasis rankšluosčiais, batais ar kojinėmis su kitais

Kaip atpažinti padų karpas?

Kartais padų karpos painiojamos su nuospaudomis ar kukurūzais, bet yra keli požymiai, kurie padeda jas atskirti:

Skausmas ar jautrumas vaikštant ar stovint, ypač jei karpa yra spaudimo vietoje

Grūdėtas, šiurkštus paviršius, primenantis žiedinį kopūstą

Maži juodi taškeliai – užsikimšusios kraujagyslės

Pakitusi odos struktūra – natūralios odos linijos, nutrūkstančios ties karpa

Gydymo galimybės

Dauguma padų karpų ilgainiui išnyksta savaime – ypač per pirmus dvejus metus. Tačiau suaugusiesiems tai gali užtrukti gerokai ilgiau. Jei karpa sukelia skausmą, plinta ar tiesiog trukdo, verta ją gydyti.

Gydymas namuose:

Salicilo rūgštis. Galima įsigyti vaistinėse kaip skystį, gelį ar specialius pleistrus. Ji palaipsniui ištirpina karpos audinį. Prieš naudojimą rekomenduojama pėdą pamirkyti šiltame vandenyje ir nušveisti negyvą odą pemza.

Lipnios juostos metodas. Ant karpos klijuojama lipni juosta kelioms dienoms, tuomet ji nuimama, oda mirkoma ir šveičiama. Mokslinių įrodymų apie šio metodo veiksmingumą nedaug, bet jis paprastas ir pigus.

Šaldymo priemonės. Kai kurios nereceptinės priemonės naudoja krioterapijos efektą, bet jos paprastai silpnesnės nei medicininės procedūros.

Gydymas pas gydytoją:

Krioterapija. Skystas azotas užšaldo karpą. Dažniausiai reikia kelių procedūrų. Gydymas gali būti skausmingas.

Stipresnė salicilo rūgštis. Gali būti paskirta gydytojo receptiniu tepalu.

Kantharidinas. Sukelia pūslelę ir priverčia karpą pasišalinti kartu su oda. Tinkama alternatyva tiems, kuriems krioterapija per skausminga.

Lazerio terapija. Pašalina karpos audinį taikant į kraujagysles.

Injekcijos. Galima suleisti medžiagų, kurios naikina virusą arba suaktyvina imuninę sistemą.

Chirurginis šalinimas. Taikomas retai, kai kiti metodai nepadeda, bet gali palikti randą.

Gydymas dažnai trunka kelias savaites ar mėnesius ir gali prireikti kelių bandymų, kol pasiekiamas rezultatas.

Kaip apsisaugoti nuo padų karpų?

Net po sėkmingo gydymo karpos gali atsinaujinti. Prevencija – svarbiausias žingsnis:

Dėvėkite šlepetes ar sandalus viešose drėgnose vietose – dušuose, baseinuose, sporto salėse

Laikykite pėdas sausas ir švarias – reguliariai plaukite, kruopščiai nusausinkite, keiskite kojines kasdien

Nevartokite bendrų asmeninių daiktų – rankšluosčių, batų, kojinių

Nekrapštykite karpų – taip jos gali išplisti į kitas kūno vietas

Atskirkite higienos priemones – pemza, dildė ar nagų žirklutės, naudotos karpai gydyti, neturėtų būti naudojamos sveikai odai ar dalijamos su kitais

Stiprinkite imunitetą – sveika mityba, pakankamas miegas, fizinis aktyvumas ir streso valdymas gali padėti organizmui kovoti su virusu

Išvada: padų karpos nėra pavojingos, tačiau gali būti varginančios. Svarbu jas atpažinti, tinkamai gydyti ir imtis prevencinių priemonių, kad apsisaugotumėte nuo jų pasikartojimo. Jei gydymas namuose nepadeda – pasitarkite su gydytoju.

Šaltinis: www.health.harvard.edu