panikos priepolisAsociatyvi freepik.com nuotr.

Panikos priepuoliai „apsimeta“ širdies ligomis

(1)

Kam yra tekę susidurti su panikos priepuoliais, tas žino, kad jausmas nekoks: širdis spurda, prakaitas pila, galvoje sukasi niūrios mintys. Sveikatos specialistų teigimu, nors panikos priepuolis nekelia realios grėsmės gyvybei, jo simptomai dažnai „kopijuoja" rimtas ligas, todėl nenuostabu, kad tokių priepuolių ištikti žmonės kviečia greitąją pagalbą ar patys skubiai vyksta į ligonines.

Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Elžbieta Olimpija Povilaitienė sako, kad pirmą kartą patiriamą panikos priepuolį galima supainioti su miokardo infarktu ar pavojumi uždusti.

„Panikos priepuolio metu žmogus staiga ima jausti begalinę baimę arba didžiulį nerimą, kuriuos dažniausiai lydi krūtinės skausmas, stiprus širdies plakimas, padažnėjęs pulsas, prakaitavimas, drebulys, dusulys, smaugimo jausmas, galvos skausmas, svaigimas, alpimas, pykinimas, šaltkrėtis, galūnių tirpimas ar dilgčiojimas, baimė prarasti kontrolės jausmą, mirties baimė.

Panikos priepuolis gali trukti nuo kelių minučių iki valandos, o nežinodami, kas su jais tuo metu vyksta, žmonės kreipiasi į medikus", - akcentavo E.O.Povilaitienė.

Gydytoja E.O.Povilaitienė atkreipė dėmesį į tai, kad panikos priepuolis nebūtinai turi būti išprovokuotas kokių nors išorinių veiksnių. Jis gali nutikti staiga ir netikėtai, o konkrečios priežastys moksliškai dar nėra nustatytos.

Prasidėjus panikos priepuoliui gydytoja pataria likti toje pačioje vietoje, stengtis kvėpuoti lėtai ir giliai, sutelkti dėmesį į pozityvius, raminančius vaizdinius, prisiminimus, nuolat priminti sau, jog tai laikina ir praeis, kad panikos priepuolis nekelia mirtino pavojaus. Praėjus priepuoliui svarbu apsilankyti pas gydytoją ir išsiaiškinti, ar patiriami simptomai nėra kokios nors rimtos ligos, kurią būtina gydyti, požymiai.

Jei panikos priepuoliai kartojasi ar dažnėja, patariama kreiptis pagalbos į psichologą. Specialistas išsiaiškins šių priepuolių priežastis - gal tai ilgalaikis stresas ir nemokėjimas jį valdyti, o gal tai depresijos pradžia. Taip pat paaiškins, kas vyksta ir kaip elgtis priepuolio metu, paskirs psichoterapiją.

Panikos priepuolis nėra liga, kurią galima išgydyti. Tai - simptomas, kurį sukelia daug priežasčių: greitas gyvenimo tempas, įtampa bet kurioje gyvenimo srityje, lėtinės ligos, žmogaus temperamentas, psichologinis atsparumas ir pan. Todėl, siekiant suvaldyti arba suretinti panikos priepuolius, labai svarbu ieškoti priežasties ir įgyti įgūdžių, kaip sumažinti jų dažnį bei išgyventi priepuolius.

„Tinka kognityvinė elgesio terapija. Jos metu su psichoterapeutu yra aptariami visi aspektai, susiję su panikos priepuoliu, ir suteikiami reikiami įgūdžiai dorotis su juo. Tai gali būti kvėpavimo pratimai, afirmacijos.

Prevenciškai galima skaityti savišvietos knygas nerimo sutrikimų tematika, labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas, kuris mažina įtampą ir patiriamą stresą. Atsipalaiduoti padeda joga ar pilatesas. Taip pat reikėtų vengti daug cukraus turinčių maisto produktų ir gėrimų, kofeino, alkoholio ir rūkymo - visi šie dalykai gali sustiprinti panikos priepuolius", - kalbėjo ji.

Panikos priepuoliai gali būti kontroliuojami ir medikamentais, kuriais gydoma depresija ar nerimas, tačiau dėl jų gydytoja rekomenduoja konsultuotis su psichikos sveikatos specialistu.

Skaitomiausi portalai

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder