Panikos priepuolis: simptomai ir kaip su juo kovoti

Panikos priepuolis gali kilti be jokios aiškios priežasties ir gali būti reakcija į stresorių. Panikos priepuolio metu žmogus patiria diskomfortą, baimę ir artėjančios nelaimės nuojautą. Kai kuriais atvejais žmogus gali jaustis taip, tarsi mirtų. Puslapyje „ DoctorSood, MD“ patariama, ką daryti, jei matote, kad jus ar kitą žmogų ištinka nerimo ar panikos priepuolis.

Ji gali pasireikšti įvairiais fiziniais ir emociniais simptomais:

Dusulys ir kvėpavimo pasunkėjimas;

Pernelyg dideliu prakaitavimu;

drebulys;

galvos svaigimas;

pykinimas. Gali pasireikšti pilvo skausmas ar diskomfortas.

Rankų, kojų ar veido tirpimas ar dilgčiojimas;

Baimė ar siaubas, dažnai be akivaizdžios priežasties;

neišvengiamos grėsmės pojūtis. Įspūdis, kad tuoj įvyks kažkas grėsmingo;

realybės praradimas. Gali atsirasti jausmas, kad nesate savimi arba kad jus supantis pasaulis yra nerealus.

Kaip elgtis ištikus panikos priepuoliui:

Susikaupkite ties kvėpavimu.

Stenkitės kvėpuoti lėtai ir giliai. Įkvėpkite pro nosį skaičiuodami iki keturių, sulaikykite kvėpavimą kelioms sekundėms, tada iškvėpkite pro burną ir vėl skaičiuokite iki keturių.

Naudokite įžeminimo techniką

Pastebėkite 5 objektus, kuriuos galite matyti. 4 objektus, kuriuos galite paliesti. 3 garsus, kuriuos galite išgirsti. 2 kvapus, kuriuos galite užuosti. 1 skonį, kurį galite paragauti. Tai padės jums sutelkti dėmesį į jus supančią aplinką.

Sutelkite dėmesį į teigiamas emocijas

Kognityvinis restruktūrizavimas. Atminkite, kad panikos priepuolis nėra pavojingas ir kad visi jo simptomai praeina. Pasistenkite neigiamas emocijas pakeisti teigiamomis arba neutraliomis.

Ieškokite paramos

Pasikalbėkite su žmogumi, kuriuo pasitikite. Savo baimių išsakymas gali padėti pasijusti geriau. Galite paskambinti kam nors iš šeimos narių ar artimų draugų, kurie gali tiesiog išklausyti. Jei panikos priepuoliai kartojasi arba rimtai veikia jūsų kasdienį gyvenimą, geriausia kreiptis į gydytoją.

Praktikuokite raminamuosius pratimus

Reguliari mankšta, pavyzdžiui, joga, meditacija ar pasivaikščiojimas lauke, gali padėti sumažinti bendrą streso ir nerimo lygį.

Nesistenkite kontroliuoti panikos priepuolio. Supratimas, kad ji praeis, gali padėti sumažinti jos intensyvumą. Vis dėlto atminkite, kad jei jus ar jūsų artimą žmogų dažnai ištinka panikos priepuoliai, svarbu kreiptis į profesionalų gydytoją.

Šaltinis: tsn.ua