Prof. R. Stukas: lietuviai piktnaudžiauja užkandžiais ir valgo jų per daug

Pavojinga būklė - mitybos nepakankamumas

Mitybos nepakankamumas yra vis aktualesnė problema, ypač tarp sergančių lėtinėmis ligomis ir ilgai ligoninėse gydomų pacientų.

Europos klinikinės mitybos ir metabolizmo draugijos duomenimis, su šia būkle susiduria 37 proc. vyresnių nei 70 metų ligoninėse gydomų pacientų, 35 proc. pacientų, sergančių onkologinėmis, ir apie 30 proc. - lėtinėmis širdies, kraujagyslių, plaučių, virškinamojo trakto ligomis.

Viena iš efektyvių priemonių gydant mitybos nepakankamumą yra enterinės mitybos mišiniai, kurie nuo šių metų rugsėjo mėnesio Lietuvoje tapo kompensuojami.

Pasak Lietuvos parenterinės ir enterinės mitybos draugijos prezidentės, gydytojos anesteziologės-reanimatologės Erikos Šalčiūtės-Šimėnės, tikslų mitybos nepakankamumo paplitimo mastą įvertinti sunku. Lietuvoje nevyksta visuotinė patikra, todėl daliai žmonių ši „slapukaujanti" liga gali likti nediagnozuota.

„Ji gali grėsti ne tik akivaizdžiai mažo svorio žmonėms, bet ir tiems, kurie išoriškai neatrodo išsekę, tačiau, pavyzdžiui, serga lėtine liga, dėl kurios sparčiai krenta kūno svoris. 

Neretai mitybos nepakankamumu sergantiems pacientams skiriama enterinė mityba, kuomet subalansuotos maisto medžiagos specialiu vamzdeliu patenka tiesiai į žarnyną.

Toks būdas efektyvus, tačiau nepigus, tad dideliu pasiekimu galima laikyti tai, jog nuo šių metų rugsėjo mėnesio mišiniai namų enterinei mitybai pagaliau tapo kompensuojami", - teigia E.Šalčiūtė-Šimėnė.

Ilgesnis sveikimas ir didesnė mirties rizika

E.Šalčiūtė-Šimėnė aiškina, kad mitybos nepakankamumas išsivysto dėl maisto medžiagų - baltymų, riebalų, angliavandenių - trūkumo, kartu dažnai trūksta ir vitaminų bei mikroelementų.

Viena iš priežasčių yra dėl įvairių onkologinių, širdies ir kraujagyslių, plaučių, virškinamojo trakto, uždegiminių žarnyno ligų padidėjęs energijos sunaudojimas. 

Mitybos nepakankamumą gali lemti ir sumažėjęs maisto suvartojimas dėl skurdo, negalėjimo nueiti į parduotuvę ar savarankiškai pasigaminti maisto, demencijos, socialinės izoliacijos, dantų ar protezų neturėjimo, negalėjimo kramtyti.

„Mitybos nepakankamumas lemia svorio ir, kas itin svarbu, raumenų masės netekimą. Sutrinka tiek fizinės funkcijos ir judėjimo galimybė, tiek ir protinės funkcijos. 

Sergant sunkiomis ligomis, mitybos nepakankamumas lemia blogesnes baigtis: didesnį imlumą infekcijoms, lėtesnį žaizdų gijimą, didesnį vaistų vartojimą, ilgesnę buvimo ligoninėje trukmę, sulėtėjusį sveikimą, blogesnę gyvenimo kokybę ar net didesnę mirties riziką", - vardija pašnekovė.

Gydytoja dietologė, Lietuvos dietologų draugijos valdybos narė dr. Edita Gavelienė sako, kad remiantis Europos Sąjungos statistika, jau atvykimo į ligoninę dieną, nesvarbu dėl kokios ligos, 20-50 proc. žmonių turi mitybos nepakankamumą. Hospitalizacijos metu jis gali toliau progresuoti ir pasiekti 65 proc.

„Pirmiausia įvertinama, kaip žmogui sekasi valgyti įprastą maistą, ar jis valgo įvairų maistą, gal kažkurios produktų grupės nevalgo, gal yra alergiškas ir nežino, kad reikia vartoti kitus tos pačios maisto grupės produktus. 

Jei yra galimybė, mitybą reikėtų užtikrinti įprastai, per burną. Bet jei tai neįmanoma, pavyzdžiui, dėl sutrikusio rijimo ar kitų ligų, maisto medžiagos turi būti skiriamos kitu būdu, taikant maitinimą per zondą, įvestą pro šnervę į skrandį ar plonąsias žarnas, ar per maitinimo vamzdelį, įvestą pro pilvo sieną į skrandį arba žarnyną", - teigia ji.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder