Kiek stipriai nutolome nuo gamtos, kad net leisdami laiką joje, sunkiai nurimstame be išmaniųjų prietaisų? Kodėl vaikai vidutiniškai lauke kasdien praleidžia kritiškai mažai laiko – vos 4-7 minutes?
Šiais duomenimis dalinasi aplinkosaugininkė, miško terapijos gidė Austė Juozapaitytė. Ji pastebi, kad visgi šiltuoju sezono laikotarpiu, lietuviai gamtą myli, tačiau retas vertina ir išnaudoja terapinį jos poveikį. „Dažnai sulaukiu klausimų – ką jūs tame miške veikiate?
To klausia žmonės, kurie dar neatrado ramaus, terapinio buvimo miške privalumų. Dažnas vyksta į gamtą su dviračiais, sportuoti ar pabūti prie ežero ir tai yra naudinga, tačiau kai kartu su savimi atsivežame ir rūpesčius, nuolat tikriname išmaniuosius prietaisus, nepaleidžiame minčių apie darbą, problemas, daug naudos nebus“, – pasakoja A. Juozapaitytė.
Pagrindinis tikslas – neturėti tikslo
Ji pabrėžia, kad terapinį poveikį buvimas gamtoje turės sulėtėjus. „Miško maudynės yra apie buvimą, ne darymą. Tai yra galimybė atsipalaiduoti, tiesiog būti be jokio konkretaus tikslo. Toks buvimas padeda sumažinti stresą, atstatyti nervinę sistemą.
Vienas iš svarbiausių miško maudynių aspektų yra įsisąmoninti aplinką per visus pojūčius. Jei sudėtinga nurimti, iš pradžių galima duoti sau lengvas užduotis, kurios padės aktyvinti pojūčius, pavyzdžiui, suskaičiuoti, kiek skirtingų gamtos garsų girdi, išsirinkti savo mėgiamiausią garsą, paliesti, pauostyti bent dešimt skirtingų gamtinių paviršių, pajusti mišką basomis kojomis“, – rekomenduoja Austė Juozapaitytė.
Ji pabrėžia, kad palikus visus išmaniųjų technologijų prietaisus, mūsų smegenims nėra paprasta sulėtėti, tad svarbu išlikti sąmoningiems ir kantriems, kol kūnas prisitaikys prie gamtos tempo.
Miško maudynės arba miško terapija, pasaulyje vis plačiau taikoma įvairių fizinių ir psichinių negalavimų gydymui, nuo kasdienio streso mažinimo iki lėtinio nuovargio, sunkių ligų prevencijai ir simptomų lengvinimui. „Tyrimai rodo, kad laikas, praleistas gamtoje gali sumažinti kortizolio lygį iki 16%, kraujo spaudimą iki 15% bei pagerinti imuninės sistemos funkcijas.
Be to, miško maudynių praktikos gali ženkliai sumažinti depresijos ir nerimo simptomus, pagerinti miego kokybę, kūrybiškumą. Miško terapija taikoma gydant širdies ir kraujagyslių ligas, dėmesio sutrikimus (ADHD), senatvines ligas, vėžį ir priklausomybes turintiems pacientams.
Tai yra paprastas, bet galingas būdas iš naujo atrasti ryšį su gamta bei pasirūpinti sveikata“, – sako aplinkosaugininkė, miško terapijų gidė Austė Juozapaitytė.
Kokybiškas savaitgalio poilsis
Pastebėjusi, kad įtampa bei skubėjimas yra tarsi šių laikų prakeiksmas ir retam žmogui pavyksta apturėti pilnavertį poilsį, Lietuvos sveikuolių sąjungos lektorė, stovyklų organizatorė Kristina Ragauskaitė su kolegomis pradėjo organizuoti sveikatingumo savaitgalius „Eik uoliai“.
Čia žmonės mokomi iš tikrųjų ilsėtis. Anot jos, ne kiekvienas pasiryžta dėl naujos patirties imti savaitę ar daugiau atostogų, tad sukurta programa savaitgaliui, dėl kurio nereikės rašyti atostogų prašymo darbovietei.
Labanoras ir Asveja
Savaitgalio stovyklos šią vasarą vyks du kartus: liepos 26-28 d. Labanore ir rugpjūčio 9-11 d. prie Asvejos ežero. Nors šios vietos yra gerai žinomos, anot stovyklos organizatorės, jos turi daug paslapčių, kurias įdomu pažinti.
„Šie savaitgaliai apjungs viską, ko reikia kokybiškam poilsiui: sveiką mitybą, buvimą gamtoje, aktyvų poilsį, sveikuoliškumą: dienos ritmą, mankštas, maudynes, jogą, kvėpavimo pratimus, buvimą su šeima, bendraminčiais. Taip pat ir giliausias mūsų krašto tradicijas, paveldo pažinimą.
Prie mūsų prisijungs geriausi regiono gidai, kurie dalinsis krašto istorijomis, apžiūrėsime mums istoriškai svarbias vietas, pažinsime senovinius instrumentus, muziką, giedosime sutartines“, – pasakoja K. Ragauskaitė.
Stovyklose galima dalyvauti tiek vienam, tiek su šeima, partneriu ar draugais. Anot lektorės, po kiekvienos sveikuolių stovyklos pokyčiai žmonėse yra akivaizdūs. „Vis juokaujame, kad reiktų daryti dalyvių nuotraukas prieš ir po sveikuolių stovyklų.
Labai smagu stebėti, kaip įsitempę, susirūpinę žmonės atsipalaiduoja, išsitiesia, tarsi nusimeta maišus rūpesčių nuo pečių. Išvažiuojant dalyvių veidai švyti, šypsosi. Tokiomis akimirkomis suprantu, kad visi yra labai gražūs, tik reikia atsipalaiduoti“, – sako K. Ragauskaitė.
Miesto triukšmas perstimuliuoja nervinę sistemą
Ji nori žmonėms priminti, jog poilsis yra ne mažiau svarbus nei darbas, o tinkamai nepailsėjus, įtampa didėja, kaupiasi, atsiranda įvairūs skausmai, kūnas tampa visomis prasmėmis jautresnis, neatsparus kasdienybės iššūkiams.
„Norint sužinoti, koks poilsis mums tinkamiausias, turime suprasti, kaip veikia kūnas ir protas. Jei gyvename ir didžiąją laiko dalį leidžiame mieste, patiriame daug triukšmo: automobiliai, statybos, kaimynai, televizorius, radijas, šaldytuvas, skalbimo mašina. Mums atrodo, kad šių garsų net negirdime, jie virsta baltuoju triukšmu, tačiau taip nėra.
Mūsų smegenys vis tiek reaguoja į visus šiuos garsus, nes jie nėra genetiškai įprasti. Natūralūs garsai yra tik gamtoje, dėl to būtent čia mes taip gerai pailsime“, – dalinasi lektorė, stovyklų organizatorė Kristina Ragauskaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą