Profesorius Danielius Serapinas: karantino metu pasivaikščiojimas gamtoje yra geriausi “vitaminai” žmogaus sveikatai

2021-04-10 13:03

Karantino metu daugelio fizinis aktyvumas yra sumažėję. Viršsvoris, energijos trūkumas, stresas ir kiti rūpesčiai atrodytų yra neišvengiami. Tačiau nuolatos besirūpinantys žmonių sveikata mokslininkai ir profesionalūs sportininkai visada rekomenduoja kuo daugiau vaikščioti ir praleisti laiko gryname ore. Atrodytų toks paprastas sveikatingumo receptas yra labai veiksmingas - senovėje net pats Hipkortas teigė - “vaikščiojimas yra geriausias vaistas”. Kalbiname žinomą genetikos mokslininką profesorių Danielių Serapiną.

Kodėl buvimas gamtoje, pasivaikščiojimai ar kiti užsiėmimai gryname ore mums svarbūs?

Buvimas gamtoje teigiamai veikia žmones tiek fizine tiek psichologine prasme. Visų pirma, judėjimas aktyvina daugelį medžiagų organizme. Gerėja kraujotaka, šilumos gamyba raumenyse, o smegenyse daugėja dopamino ir seratonino kiekis, tai yra nuotaikos ir laimės molekulių.

Judesys gryname ore ypač svarbus, nes lauke deguonies koncentracija 1-3 proc. didesnė nei uždarose patalpose. Be to šveicarų mokslininkai nustatė, kad augmenijos žalia spalva sumažina streso hormono kortizolio kiekį kraujotakoje. Pasivaikščiojimas pušyne dėl ore sklandančių medžiagų fitoncidų turi prieš infekcinį ir imunitetą stiprinantį poveikį.

Kiek jūsų manymu reikia žmogui praleisti laiko lauke, jog tai turėtų reikšmingos įtakos psichologinei būsenai?

Atšilus orams svarbu bent 1-2 val. praleisti gryname ore. O savaitgaliais praleidus pusdienį ir daugiau lauke galima atstatyti organizmo balansą ir “pagydyti” nuovargio sindromą.

Iš mokslinės pusės žinoma apie fizinio aktyvumo naudą. Ar yra paprasti metodai ir priemonės, kas galėtų padėti žmonėms pasirūpinti savimi sudėtingu karantino metu?

Šiuo laikotarpiu, kad papildomai nedidinti streso lygio rekomenduojama nepadauginti informacijos ir naujienų apie pandemiją skaitymo ar klausymo. Rekomenduojama ypač gerai atsirinkti naujienų patikimumą ir nesivadovauti gandais. Dozuoti net ir patikimo neigiamos informacijos (žinių, naujienų) įsisavinimą. Prieš miegą bent 1 valandą nežiūrėti televizoriaus ar kitais būdais neskaityti žinių. Vietoj to rekomenduojama peržiūrėti senus albumus ar skaitmenines nuotraukas su maloniomis išvykomis, kelionėmis, dažniau žiūrėti komedijas. Pozityvių vaizdų žiūrėjimas smegenyse aktyvuoja tokį smegenų elektrinių bangų aktyvumą - elektroencefalogramą (EEG), kuris gerai nuteikia, skatina atpalaiduojančių hormonų (beta endorfinų) gamybą smegenyse ir mažina streso lygį.

Bet kuriuo gyvenimo etapu įtraukus pozityvių minčių, veiksmų ir įvykių per neuropsichologinius mechanizmus galime tikėtis savijautos ir nuotaikos pokyčių. Ką reiškia toks pozityvumo įtraukimas? Tai gali būti savanoriška veikla. Naujo pozityvumo gali būti kiekviename žingsnyje ir kiekvienoje profesijoje, pvz. pardavėjui - būti mandagesniu su pirkėju, vairuotojui – kartais palaukti keleivio jei mato iš tolo, kad dar bando spėti įlipti į autobusą, vadovui – labiau įsiklausyti į pavaldinį, bei bandyti suprasti kodėl jis vienaip ar kitai pasielgė.

Genetikas profesorius Danielius Serapinas

Aktyvus laisvalaikis ar sportas - žygiavimas gamtoje (hiking- angl.) ypač tampa populiarūs visame pasaulyje. Kaip vertinate šias tendencijas iš Lietuvos perspektyvos?

Aktyvus laisvalaikis ar prasivaikščiojimas gamtoje yra geriausi “vitaminai” žmogaus sveikatai, Tai būtina sąlyga žmonijai išlikti sveikesniai. Jei tam skirsime daugiau dėmesio ir laiko tuomet iš tiesų galėsime drąsiai teigti, kad “sveikata - mūsų pačių rankose”.

Stresas ir depresija šiuo metu dažni simptomai įvairiose pasaulio šalyse. Psichologų pagalbos ieško daugelis žmonių Lietuvoje. JAV mokslininkų tyrimuose nustatyta, jog nuolatinis vaikščiojimas sumažina stresą, o kelios valandos per savaitę bet kokios fizinės aktyvios veiklos akivaizdžiai sumažina depresijos simptomus ir ženkliai pagerina emocinę būseną (Anxiety and Depression Association of America -ADAA).

“Lietuvoje atšilus orams žmonės gali praleisti daugiau laiko gamtoje ir laikydamiesi taisyklių lankyti pažintius takus, eiti į žygius ar tiesiog daugiau laiko pasivaikščioti artimiausiame parke. Nuolatinis žygiavimas prieinama sveikatinimo forma kiekvienam, tiesiog užsidedi patogius batus ir pirmyn. Gausybė įvairiausių programėlių kurios žmonėms gali padėti skaičiuoti savo žingsnius, atstumą, kalorijas ir kitus parametrus gali padėti labiau save motyvuoti. Žygiai gali būti pačių įvairiausių format - sportiniai, pažintiniai, istoriniai ar pramoginiai. Pastebėjau, jog per paskutiniuosius metu kilo ypač dielis susidomėjimas ir ši tendencija dėl pasaulinės pandemijos apribojimų, keliavimo įročių pasikeitimo tik augs. Lietuvos gamta tokia graži ir tikrai įvairi, tad kiekvienam nesunku patenkinti savo poreikius ir gera proga tuo pačiu pasirūpinti sveikata”,- pasakoja komunikacijų ekspertas ir žygių organizatorius Alkas Paltarokas.