Profesorius įvardijo priemonę, kuri padeda apsisaugoti nuo užsikrėtimo Delta atmaina

Ne paslaptis, kad Delta atmaina 60 proc. labiau užkrečiama nei Lietuvoje šiuo metu dominuojantis viruso variantas Alfa.

Tačiau Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius, epidemiologas Mindaugas Stankūnas nuramina. Praktika jau parodė, kad pasiskiepiję žmonės net ir užsikrėtę šios atmainos virusu ženkliai rečiau sunkiai suserga nei tie, kurie vakcinos nėra gavę.

Pasikeitė ligos simptomai

Tiesa, dar nėra aišku, ar Delta variantas pasižymi sunkesniais ligos simptomais. Bet, anot M.Stankūno, turimi duomenys rodo, kad Delta atmaina labiau plinta tarp jaunų žmonių.

„Taip jau yra, kad mažesnė dalis jaunų žmonių yra paskiepyti. Jie užsikrėtę šios atmainos virusu, lengviau jį perneša“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo profesorius.

Mokslo bendruomenėje šiuo metu nerimaujama, kad virusui labiau paliečiant kitas žmonių amžiaus grupes, kinta ligos simptomai. Antai pradinio Uhano varianto sukeltas susirgimas pasižymėjo skonio ir kvapo praradimu.

Tačiau Jungtinėje Karalystėje, kur Delta atmaina jau išplito, šis ligos simptomas sutinkamas ženkliai rečiau. „Jeigu gerai pamenu, dabar šis simptomas pagal dažnumą yra vos devintoje vietoje“, – pažymėjo M.Stankūnas.

Anot jo, šiuo metu daugiau kalbama apie didelį nuovargį, pakilusią temperatūrą, galvos svaigimą, slogos pojūtį.

„Vyksta rimta diskusija dėl ligos simptomų peržiūrėjimo, įsivardijimo, kokie konkrečiai simptomai yra būdingiausi šiai atmainai“, – pasakojo profesorius.

Kaip apsisaugoti nuo viruso?

Jis tvirtino, kad efektyviausiai užsikrėtimo išvengti padedanti priemonė – išvengti kontakto su galimai infekuotais asmenimis. Todėl reikėtų vengti lankytis masinio susibūrimo renginiuose.

M.Stankūnas taip pat pabrėžė patalpų, ypač viešų vėdinimo svarbą, siekant užkirsti kelią galimam viruso plitimui.

Tačiau profesorius pripažino, kad Delta atmaina ir Lietuvoje galiausiai taps dominuojančia. Agresyvesnis viruso variantas natūraliai nustelbs Alfa atmainą. Todėl namų darbus atlikti ir tam pasiruošti reikia jau dabar.

„Turime šiek tiek laiko. Labai svarbu sukurti atsaką tai atmainai. Tai pasiekti galime skiepais. Kaip jau minėjau, iš Jungtinės Karalystės statistikos aiškiai matome, kad pasiskiepiję žmonės turi gerą apsaugą nuo viruso, nepriklausomai nuo to, kurią vakciną jie gavo“, – skiepų nauda neabejojo M.Stankūnas.

Profesorius patikino, kad Delta atmainos virusas tikrai nepajėgs atsispirti vakcinoms. Tiesa, virusui ir toliau plintant po pasaulį gali atsirasti naujų, skiepams atsparesnių, atmainų. Tačiau vakcinų kūrėjai būtų pajėgūs prisitaikyti prie tokių pokyčių.

„Reikėtų neišsigąsti. Mokslininkai stebi situaciją, tyrinėja atmainas, vakcinos bus tobulinamos, tad įrankį kovoje prieš virusą greičiausiai turėsime bet kokiu atveju“, – nuramino M.Stankūnas.

Antros dozės svarba

Iliustratyvus Fidžio pavyzdys. Šioje Okeanijos salų valstybėje iki šiol paskiepyta nedidelė dalis gyventojų, o šiuo metu stebimas milžiniškas naujų COVID-19 atvejų augimas.

Nedidelė atoki valstybė didelės problemos dėl koronaviruso infekcijos ilgą laiką nematė. Prieš kelias savaites čia apskritai fiksuotų atvejų skaičius siekė vos kelis šimtus. Tačiau „užvežta“ Delta atmaina jau pridarė rimtų nemalonumų.

„Ketvirtadienio statistika rodo, kad čia nustatyti 732 nauji paros atvejai. Tokio dydžio valstybei tai yra labai daug. Tai atitiktų mūsų šalies situaciją balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje“ – palyginimą pateikė M.Stankūnas ir pridūrė, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sistema vertinama daug geriau nei Fidžio.

„Ten tas virusas papuolė į aplinką, kur niekas neturi atsparumo. Persirgusių ten vienetai, pasiskiepijusių irgi mažai. Viruso plitimui buvo sudarytos puikios sąlygos“, – paaiškino profesorius.

Anot jo, jau maždaug pusė Fidžio gyventojų gavo pirmąją skiepo dozę, bet antrosios sulaukė vos keli procentai.

„Tai įrodymas, kad mums svarbu pasiskiepyti ne tik pirmąja skiepo doze, bet būtina gauti ir antrąją“, – pridūrė M.Stankūnas. Anot jo, antros skiepo dozės svarbą įrodo ir Jungtinėje Karalystėje bei Izraelyje atlikti tyrimai.

Pasiūlymas abejojantiems

Pastarosiomis savaitėmis vakcinacijos centruose lankosi vis mažiau pasiskiepyti norinčių lietuvių. Tačiau M.Stankūnas įžvelgė ir šviesiąją pusę. Antai trečiadienį pirmąja doze pasiskiepijo daugiau nei 5 tūkst. Lietuvos gyventojų.

„Reiškia žmonės išgirsta, kad reikia skiepytis, tą žinutę apsvarsto ir priimta labai svarbų bei teisingą sprendimą. Iš tikrųjų, šia proga, norėčiau padėkoti tiem žmonėms. Jūs padedate ne tik ir savo artimiesiems, bet ir visai Lietuvai padedate išvengti tokių viruso bangų, kokias turėjome žiemą“, – į lietuvius kreipėsi profesorius.

Pasak jo, nuo skiepų daugelį vis dar sustabdo internetinėje erdvėje sklandanti klaidinga informacija. M.Stankūnas pastebėjo, kad dezinformacinės žinutės kartais parengtos tikrai kokybiškai, tad nenuostabu, kad daugelis nesunkiai užkimba už šio jauko.

Todėl jis paragino atsakymo į svarbius klausimus ieškoti ne socialinių tinklų painiavoje. Verčiau atsakymų į rūpimus klausimus ieškote savo šeimos gydytojo kabinete.

„Jis tikrai patars, atsakys į klausimus, duos patarimą atsižvelgdamas konkrečiai į jūsų sveikatos būklę. Pasitikikėkite savo gydytojais. Jie jums tikrai nieko blogo nelinki“, – patarė M.Stankūnas.