PSDF biudžetas: lūkesčiai buvo didesni

„Mane truputį pašiurpino tai, jog gydytojams atlyginimai ateinančiais metais didės mažiausiu procentiniu dydžiu“, – rėžė opozicijoje esantis Seimo narys Algirdas Butkevičius. 

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teisinosi: „Gyvenimas ir realybė turi savo apribojimus.“ Visgi PSDF biudžeto projektas Seime įveikė pateikimo slenkstį, jį nagrinėti netrukus ėmėsi ir Seimo Sveikatos reikalų komitetas.

Kas gyvens geriau?

Kitų metų PSFD biudžete numatoma surinkti 4,3 mlrd. eurų, iš kurių 3 mlrd. eurų planuojama skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, 0,8 mlrd. eurų – vaistams ir medicinos priemonėms kompensuoti. PSDF rezervas kitąmet sieks 0,8 mlrd. eurų, iš kurių pagrindinė dalis sieks 64,6 mln. eurų, o rizikos dalis – 0,8 mlrd. eurų.

Sveikatos apsaugos ministrė, pristatydama PSDF biudžetą Seimo nariams, teigė, kad kitais metais PSDF biudžetas bus 9,4 proc. eurų didesnis nei šiųmetis, o rezerve bus sukaupta 54 mln. eurų daugiau nei šių metų pradžioje. Šios pajamos, anot ministrės, užtikrins, kad valstybės įsipareigojimai sveikatos srityje bus tęsiami.

Planuojama skirti 148 mln. eurų gydymo paslaugų bazinėms kainoms indeksuoti, kad Lietuvos medikų pastovioji atlyginimo dalis atitiktų Nacionalinę šakos sutartį. 

Taip pat bus skiriama 15 mln. eurų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinėms kainoms indeksuoti atsižvelgiant į numatomą infliaciją, 30 mln. eurų – skubios pagalbos kompensavimui didinti, 17 mln. eurų – šeimos gydytojų tyrimų ir skatinamųjų paslaugų plėtrai, 11 mln. eurų – intensyvios terapijos paslaugų klasteriams finansuoti, 126 mln. eurų – kompensuojamų ir gydymo įstaigoms centralizuotai perkamų vaistų bei medicinos pagalbos ir ortopedijos techninių priemonių finansavimui didinti.

Kartu kitąmet numatomas didesnis finansavimas greitajai medicinos pagalbai, kuri yra išlaikoma iš valstybės biudžeto. Šioms reikmėms planuojama skirti 141 mln. eurų arba 21 mln. eurų daugiau nei šiemet.

Kartu su PSDF projektu Seimui teikiamos ir Sveikatos draudimo įstatymo pataisos. Jos turėtų leisti padidinti valstybės draudžiamųjų asmenų įmokos dalį, tačiau kiek – nežinia.

„Jei bus galimybė, Seimui suteikiama teisė tvirtinti didesnę nei šiuo metu numatyta minimalią valstybės biudžeto įmoką į PSDF. Dabar reglamentuota, kad metinė įmoka sudaro 6,98 proc. už praėjusių metų 12 minimalių mėnesinių algų dydžio, vadinasi, 2026 m. ji turėtų sudaryti 773,9 euro. Tačiau esant finansinėms galimybėms kitais metais galėtų būti didesnė – 780,7 euro“, – Seimo posėdyje kalbėjo M.Jakubauskienė.

Lūkesčiai buvo didesni

Kadangi PSDF biudžeto projektas nagrinėtas antradienio vakare, po rytinio posėdžio diskusijų išsikvėpę Seimo nariai ministrei klausimų daug neturėjo. Kritiką išsakė du opozicijoje esantys parlamentarai: Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys A.Butkevičius ir konservatorė Jurgita Sejonienė.

„Mane truputį pašiurpino tai, kad gydytojams atlyginimai ateinančiais metais didės mažiausiu procentiniu dydžiu. 

Jeigu slaugytojams didės 8 procentais, kultūros ir meno darbuotojams, statutiniams pareigūnams – 5 procentais, bet gydytojams – tik 3 procentais“, – PSDF biudžeto projektą kritikavo A.Butkevičius. 

Atsakydama ministrė pabrėžė, kad Seimo nario įžvalgai pritaria ir norėtų, kad vienai sunkiausiai dirbančių profesinių grupių – gydytojams ir slaugytojams – atlyginimai didėtų gerokai daugiau. 

„Reikia pripažinti, kad valstybėje prioritetai kotiruojasi, o šiuo atveju prioritetas yra kitas, todėl sveikatos sistemai papildomo reikšmingo finansavimo nenumatyta. Atlyginimai gydytojams didėja tik pagal tai, kaip tai numatyta šakos kolektyvinėje sutartyje“, – komentavo sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Seimo narė J.Sejonienė priekaištavo dėl netesėtų pažadų suvienodinti dirbančiųjų ir valstybės draudžiamųjų asmenų įmokas į PSDF biudžetą. 

„Suprantu, kad ne jūs rašėte partijos rinkimų programą, bet jums tenka ją įgyvendinti, taip pat ir Vyriausybės programą“, – baksnojo J.Sejonienė.

„Gyvenimas ir realybė turi savo apribojimus. Lūkesčius mes turėjome šiek tiek didesnius, realios galimybės pasirodė šiek tiek mažesnės. Rankų nenuleidžiame ir toliau dirbsime ties tuo, kad ta įmoka, esant galimybei, tikrai didėtų“, – tikino M.Jakubauskienė.

PSDF biudžeto projekto pateikimui iš 75 dalyvavusių Seimo narių pritarė 55 Seimo nariai, prieš nebalsavo nė vienas, 19 susilaikė.

Lieka netesėtų pažadų

„Lietuvos sveikata“ paprašė pakomentuoti kitų metų PSDF biudžeto projektą dviejų Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių: valdančiosios socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario prof. Sauliaus Čaplinsko bei opozicijoje dirbančios konservatorės J.Sejonienės.

Paklaustas, kaip vertina kitų metų PSDF biudžetą, lyginant jį su šiųmečiu, prof. S.Čaplinskas teigė, jog poreikiai yra didesni. 

Nors numatoma, kad kitais metais PSDF augs 9,4 proc., lyginant su 2025 m. planu, ir 8 proc., lyginant su laukiamu šių metų pajamų vykdymu, realiai, tik nedidelė dalis naujų, papildomų poreikių galės būti padengiama augančiomis kitų metų PSDF pajamomis.

Jis pabrėžė, kad viena realių priemonių padidinti PSDF yra valstybės biudžeto įmokos padidinimas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis. 

Projekte numatyta, kad 2026 m. valstybės biudžeto įmokos, mokamos PSDF biudžetui už valstybės biudžeto draudžiamus asmenis, turėtų didėti 8,4 proc. (+ 85 mln. eurų): „Visi suprantame, kad tai nėra reikšmingas padidėjimas. 

Manau, jis pragmatiškas, įvertinus kitus, pavyzdžiui, Lietuvos gynybos ir saugumo finansinius poreikius.“

J.Sejonienės nuomone, kitų metų PSDF biudžetas nėra džiuginantis, nes jis didėja tik tiek, kiek auga PSD įmokos. Valdžios pastangos didinti įmokas už valstybės draudžiamuosius, jos teigimu, vis dar lieka tik pažadu, prisidengiant fraze „jeigu bus galimybių“.

„Aš suprantu, kad finansų ministrui yra didelis iššūkis, nes socialdemokratų ir „Nemuno aušros“ projektai buvo dar ambicingesni ir juos įgyvendinti sudėtinga. Bet kartu manau, tos įmokos už valstybės draudžiamuosius turi didėti. 

Šiandien valstybė už draudžiamuosius sumoka trečdalį to, ką sumoka dirbantys žmonės, bet draudžiamieji bene daugiausiai naudojasi sveikatos priežiūros paslaugomis. Mes kalbame apie vaikus, pensinio amžiaus žmones ir dar daug kitų grupių, įskaitant kalinius, dabar jau ir šauktinius, ir visus kitus“, – įsitikinusi J.Sejonienė.

Ar pavyks bent kiek padidinti įmokas už valstybės draudžiamuosius tvirtinant PSDF biudžetą – lieka atviru klausimu, o sprendimas priklausys nuo politinių machinacijų, tiksliau, kaip sakė J.Sejonienė, nuo Remigijaus Žemaitaičio „trolinimų“.

„Jis „trolina“ socialdemokratus, finansų ministrą, nes žino, kad net ir jo pateikto projekto įgyvendinti neįmanoma. Neabejotinai tai yra jo taktika – žiūrėkit, aš pateikiau, bet Vyriausybė nepritarė. 

Bet ir Vyriausybė, ir Seimas nepritars. Bus įdomu pažiūrėti, kaip pati „Nemuno aušra“ balsuos už šitą biudžeto projektą“, – komentavo Seimo narė.

Rezervas kels daugiausia diskusijų

Kitas aspektas – PSDF rezerve esančios lėšos, kurių panaudojimo galimybės, prof. S.Čaplinsko nuomone, ir kels Seimo posėdžių salėje daugiausia diskusijų.

„Pagal PSDF biudžeto 2026 projektą, rezervas numatomas 880 mln. eurų, kas sudarys 20,4 proc. kitų metų pajamų plano. Manau, kad diskusijos Seime dėl PSDF rezervo dydžio tikrai bus nelengvos. 

Palaikau diskusijas, kad daugiau rezervo lėšų būtų panaudojama paslaugoms apmokėti, ypač siekiant mažinti regionų skirtumus. 

Visgi, pagal įstatymus, Seimas neskirsto rezervo lėšų, tačiau esant poreikiui, galime keisti PSDF rezervo sudarymo, panaudojimo ir kitų klausimų reglamentavimą“, – teigė prof. S.Čaplinskas.

J.Sejonienė priminė, kad PSDF rezervas sudarytas iš dviejų dalių: pagrindinės ir rizikos, o pastaroji negali būti liečiama. 

Tad esant lėšų poreikiui, gali būti skirstomos tik pagrindinės dalies lėšos, kurių kitąmet numatyta 64,6 mln. eurų. Iš šios dalies gali būti išimties tvarka kompensuojami retoms būklėms gydyti skirti vaistai, viršplaninės gydymo paslaugos, kiti poreikiai.

„Frakcijos „Nemuno aušra“ pasiūlymas išskirstyti pagrindinę rezervo dalį yra populistinis, nes mes kiekvienais metais ir iki tol tą ne rizikos rezervo dalį išdalindavome. Man atrodo, tas yra teisinga, nes ir vaistams, ir paslaugoms ji būdavo panaudojama. 

O kodėl dabar tokie sugriežtinimai, aš nežinau. Iš pradžių mačiau, kad buvo kova su privačiomis gydymo įstaigomis, neva jos per daug visko išnaudoja, neteisingai įsisavina, bet šiuo atveju matau, kad kirs labiausiai rajonų ligoninėms už viršplaninių paslaugų apmokėjimą“, – sakė konservatorė.

Nurėžė nuo prevencinių programų

Palyginus šių ir ateinančių metų PSDF biudžetų projektus aiškėja, kad prevencinėms sveikatos patikros programoms kitais metais planuojam skirti 235,7 mln. eurų arba 6,3 proc. mažiau. 

Abu kalbinti Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai tai vertina skirtingai. Seimo nario nuomone, mažesnis finansavimas šiai sričiai didelių problemų nesukels.  

„Žinant rezultatą, kad tik kas antras žmogus pasinaudoja prevencinių programų paslaugomis, akivaizdu, jog problema nėra susijusi su finansavimu. Tai visuomenės informavimo, teritorinio paslaugų prieinamumo ir kiti klausimai. 

Manau, kad iš anksto planuoti lėšas, kurios greičiausiai bus nepanaudotos, būtų neatsakinga. Esu patikintas, kad, jei programų paslaugų bus suteikta daugiau, jos bus visiškai apmokėtos prioriteto tvarka“, – komentavo prof. S.Čaplinskas.

J.Sejonienė taip pat pripažįsta, kad prevencinės programos Lietuvoje veikia neefektyviai. Kiek aktyviau gyventojai naudojasi tik širdies ir kraujagyslių prevencine programa, tačiau ji ir finansuojama geriau. 

Kartu ji atkreipė dėmesį, kad šios prevencinės programos senstant visuomenei yra ypač aktualios, nes tikslinėms grupėms priklausančių žmonių tik daugėja, pacientų, galinčių dalyvauti šiose programose, amžiaus ribos taip pat nuolat plečiamos. 

Tad, mažinant finansavimą šiai eilutei, politikės nuomone, prevencinių programų rodikliai tik smuks.

„Jeigu tu investuoji į prevenciją, ateityje tikiesi, kad tie žmonės bus labiau motyvuoti rūpintis savo sveikata, mažiau sirgs, anksčiau ateis pas gydytoją, bet šiuo atveju kaip tik ši šaka ir nukertama. 

Dabar investuojama iš esmės į įkainių už gydymo paslaugas didinimą rajonų ligoninėms gelbėti, kur situacija tikrai yra sudėtinga“, – teigė J.Sejonienė.

Prof. S.Čaplinskas opozicijos kritikos nesureikšmina – jo nuomone, būtent toks ir yra opozicijoje esančių Seimo narių darbas. 

Apibendrindamas jis pažymėjo, kad sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo problemos gali būti sprendžiamos žengiant „mažais žingsneliais, kompromisų, o ne revoliuciniu keliu“.