Radiatoriai ir šildytuvai šildo kūną, bet dirgina odą. Kaip galime sau padėti?

Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė pastebi, kad rudens sezonu pacientai skundžiasi sausesne ir jautresne oda, kuri neretai pradeda šerpetoti ar net niežėti. 

Kaip pastebėti pirmuosius ženklus, kad reikėtų keisti odos priežiūros rutiną ir kaip tai padaryti teisingai?

Sausa ar dehidratuota?

Pasak vaistininkės J. Aganauskaitės-Žukaitės, šaltuoju metų laiku odos būklę labiausiai veikia sausėjantis patalpų oras, temperatūrų kaita tarp vidaus ir lauko bei dažnas karšto vandens duše ar vonioje naudojimas.

Ji pastebi, kad žmonės dažnai painioja sausą ir dehidratuotą odą – nors požymiai panašūs, tai nėra tas pats. Sausa oda – tai odą apibūdinantis tipas, kada oda gamina mažai natūralių riebalų. 

Dehidratuota oda – tai laikina ir neretai išorinių veiksnių ar netinkamos priežiūros sukeliama odos būklė, kai jai trūksta vandens. Dehidratacija gali pasireikšti bet kokiam odos tipui, net ir riebiai odai.

„Pirmieji ženklai, kad odai trūksta drėgmės, yra tempimo pojūtis po prausimosi, blankesnė odos spalva, pleiskanojimas, smulkios raukšlelės bei padidėjęs jautrumas. 

Kai kuriais atvejais oda net gali paradoksaliai pradėti riebaluotis – taip ji bando kompensuoti trūkstamą drėgmę. Taip pat šildymo sezono metu ypač dažnas odos niežėjimas arba perštėjimas“, – paaiškina vaistininkė.

Pasak J. Aganauskaitės-Žukaitės, šaltuoju sezonu labiausiai kenčia tos kūno vietos, kur oda yra plonesnė, turi mažiau riebalinių liaukų arba dažniau būna tiesiogiai veikiama šalčio, vėjo ar šilto oro srovės. 

Dažniausiai nuo sauso oro nukenčia rankos, lūpos, nosies sritis, blauzdos ir pėdos.

Rankos

„Rankų oda turi mažai riebalinių liaukų, todėl gali prarasti drėgmę labai greitai. Be to, dažnas plovimas ir dezinfekcija ją dar labiau sausina,“ – aiškina vaistininkė. 

Ji rekomenduoja naudoti riebų rankų kremą po kiekvieno plovimo, o lauke mūvėti pirštines. 

Kartą per savaitę naudinga pasidaryti rankų kaukę – gausiai patepti kremu ir užsimauti medvilnines pirštines nakčiai, kad oda geriau įsisavintų drėkinamąsias medžiagas.

Lūpos

Vaistininkė pabrėžia, jog lūpos taip pat greitai reaguoja į temperatūros pokyčius, nes neturi riebalinių liaukų ir natūraliai nesusidaro apsauginis sluoksnis. 

Ji pataria rinktis lūpų balzamą su riebalais ar vaškais (pvz., bičių vaško, taukmedžio sviesto pagrindu), vengti laižyti lūpas, ypač lauke, – tai jas dar labiau sausina.

Nosis

Nosies ir veido sritis šildymo sezono metu išsausėja dėl sauso patalpų oro, o lauke odą dirgina šaltis bei vėjas.

„Reikėtų naudoti drėkinamuosius veido kremus ryte ir vakare, purkšti terminį arba drėkinamąjį vandenį dienos metu, tačiau to nedaryti lauke arba tiesiogiai susiduriant su skersvėju ar pučiamu šiltu oru. 

Jei išsausėja nosies gleivinė, galima naudoti drėkinamuosius purškalus, gelius ar tepalus,“ – sako vaistininkė.

Kojos ir pėdos

Tuo tarpu blauzdos ir kojos dažnai ima šerpetoti, nes jose mažai riebalinių liaukų, o po karšto dušo drėgmė išgaruoja greitai.

Norint to išvengti, rekomenduojama patepti odą kremu ar kūno sviestu iškart po maudymosi, kol oda dar šiek tiek drėgna, rinktis priemones su keramidais, šlapalu ar glicerinu.

Ne mažiau dėmesio reikėtų skirti pėdoms ir kulnams – nors šiose vietose oda storesnė, ji linkusi sausėti ir pleiskanoti. 

Po prausimosi verta naudoti kremą su šlapalu, kuris suminkština odą ir padeda atkurti jos elastingumą. Jei oda labai šiurkšti, galima naudoti pemzą ar švelnų šveitiklį, tačiau svarbu nepersistengti, kad nepažeistume odos.

Drėkinamasis ar maitinamasis kremas?

„Skirtingai nei vasarą, šaltuoju sezonu vien drėkinamojo kremo dažnai neužtenka. 

Drėkinamasis kremas padidina vandens kiekį odoje ir sulaiko drėgmę, o maitinamasis – sustiprina odos apsauginį barjerą, papildo odą lipidais ir apsaugo nuo išorės veiksnių. 

Asmeniškai aš rekomenduočiau derinti abu: pirmiausia tepti drėkinamąjį kremą, o vėliau – maitinamąjį, kuris tarsi „užrakina“ drėgmę,“ – sako „Camelia“ vaistininkė.

Kad oda išliktų švelni ir sveika visą šaltąjį sezoną, J. Aganauskaitė-Žukaitė rekomenduoja rūpintis ja kompleksiškai – tiek iš išorės, tiek iš vidaus.

Ji pataria rinktis švelnius prausiklius be sulfatų ir alkoholio, vengti per karšto vandens ir tepti kremą iškart po maudymosi, kol oda dar drėgna.

Taip pat svarbu sluoksniuoti drėkinamąsias ir maitinamąsias priemones, naudoti oro drėkintuvą ir palaikyti tinkamą drėgmės lygį patalpose – šis turėtų siekti 40–60 proc.

Norint, kad oda būtų elastinga ir spindinti, ji primena nepamiršti ir paties organizmo priežiūros – gerti pakankamai vandens, valgyti produktų, turinčių omega-3 riebiųjų rūgščių, vitaminų C ir E, vengti alkoholio ir perdirbto maisto, kurie skatina dehidrataciją.

Jei oda vis tiek išlieka sudirgusi, parausta ar atsiranda įtrūkimų, vaistininkė ragina į tai nežiūrėti pro pirštus: „Jei oda išlieka sausa, pleiskanoja ar niežti net ir naudojant tinkamas priemones, reikėtų kreiptis į gydytoją ar dermatologą.

Tai gali rodyti gilesnius sutrikimus – nuo alergijų ir dermatito iki hormoninių ar skydliaukės problemų.“