Respublikinė Klaipėdos ligoninė tiesia pagalbos ranką ukrainiečiams

Įvertino galimybes

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus pastebėjo, kad COVID-19 infekcijos gydymas tarsi nuėjo į antrą planą ir aktualiausi tapo karo veiksmai Ukrainoje bei pagalba šios šalies gyventojams.

Vos prasidėjus kariniam konfliktui, ligoninės administracija nieko nelaukdama ėmė tartis, kuo gali padėti niokojamai šaliai ir jos žmonėms. Pasak Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinai ir Ekstremalių situacijų komisijos pirmininko Zigmo Juzumo, karo veiksmai Ukrainoje paskatino mobilizuoti pajėgas ir įvertinti savo galimybes.

„Pergalvojome, ko mums gali prireikti, kaip reikėtų pertvarkyti ligoninės veiklą ir teikti skubią pagalbą, jei kiltų didesni karo konfliktai ir plūstelėtų didesni sužalotųjų bei nukentėjusiųjų srautai. Turime 17 veikiančių operacinių ir reikiamą skaičių specialistų, tad prireikus mobilizuotume pajėgas. Pradėjome kaupti rezervą to, kas reikalinga skubiai pagalbai: medikamentus, tvarsliavą, chirurginius siūlus, gipsą, instrumentus“, - pasakojo Z. Juzumas.

Ligoninė taip pat suruošė ir į Sveikatos apsaugos ministeriją išsiuntė rinkinius medikamentų, tvarsliavos, instrumentų ir kitų būtinų priemonių, reikalingų teikiant pagalbą sužalotiems karo lauke žmonėms.

SITUACIJA. Zigmas Juzumas sakė, kad karo veiksmai Ukrainoje paskatino mobilizuoti pajėgas ir įvertinti savo galimybes.

Parodė iniciatyvą

„Kilus karo konfliktui, labiausiai prireikia gydytojų traumatologų-ortopedų pagalbos. Taip sutapo, kad visi mūsų ligoninės vadovai - aš ir du mano pavaduotojai - yra būtent šios srities specialistai, gydytojo Aleksandro Valdo Mačiulio mokiniai. Turime praktinės ir administracinio vadovavimo patirties, reikiamą specialistų potencialą, tad prireikus galėtume koordinuoti Klaipėdos ir Vakarų Lietuvos regiono traumatologijos, chirurgijos pagalbą“, - apie pasiryžimą kalbėjo ligoninės vadovas D. Steponkus.

Direktoriaus manymu, dabar toks laikas, kai reikia ne laukti įsakymų iš aukščiau, o patiems imtis iniciatyvos ir rodyti geranoriškumą. Ligoninė padeda karo pabėgėliams, kuriems kasdien prireikia vienokios ar kitokios medikų pagalbos, taip pat pasiryžusi pagelbėti ukrainiečiams, sužalotiems per karinį konfliktą, kuriems reikėtų tolesnio gydymo.

REAKCIJA. Dariaus Steponkaus manymu, dabar toks laikas, kai reikia ne laukti įsakymų iš aukščiau, o patiems imtis iniciatyvos. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

Ligoninės vadovas D. Steponkus susisiekė su šiuo metu Kyjive esančiu klaipėdiečiu, žinomu tinklaraštininku ir ekstremalių kelionių mėgėju Aurimu Mockumi, kuris Lietuvoje surinktą paramą veža į karo niokojamą šalį, o iš ten grįžta su nuo karo bėgančiais ukrainiečiais. Direktorius jį informavo apie ligoninės pasiryžimą padėti sužeistiesiems.

„Greičiausiai tokių pacientų atsiras po mėnesio ar dviejų - esame pasirengę priimti iki 60 žmonių“, - ligoninės galimybes nurodė D. Steponkus.

Pasak vadovo, jei atsirastų daugiau sužalotųjų reikėtų greitai perorientuoti veiklą - COVID-19 užsikrėtusių pacientų gydymą patikėti kitoms ligoninėms. Respublikinė Klaipėdos ligoninė šiuo metu uostamiestyje yra atraminė gydymo įstaiga, teikianti pagalbą sergantiesiems kovidine infekcija.

GALIMYBĖS. Pasak Aleksandro Valdo Mačiulio, šiandien 32 lovų skyrius yra tinkamai pasiruošęs gydyti nukentėjusiuosius nuo karo. RKL nuotr.

Ruošiasi įdarbinti medikus iš Ukrainos

Lietuviai nėra abejingi kitų tautų skausmui, tad kai kurie ligoninės medikai vadovui jau pareiškė norą vykti į karo zoną ir padėti nukentėjusiems. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija nusprendė, kad šiuo metu ten vykti nėra saugu, tad pagalbą geriau teikti savo šalyje.

„Esame pasirengę įdarbinti ir specialistus iš Ukrainos“, - sakė D. Steponkus.

Ligoninės direktorius jau sulaukė užklausų dėl galimybės įsidarbinti Lietuvoje iš kelių karo pabėgėlių: gydytojos ir kelių slaugytojų. Pasak D. Steponkaus, pastarosios galėtų iš pradžių dirbti ten, kur nereikalinga valstybinė kalba, o gydytojai, norinčiai dirbti pagal savo šalyje įgytą specializaciją, tektų gauti licenciją.

Ligoninė ketina tarpininkauti dėl licencijos ukrainietei gydytojai kardiologei, apsistojusiai pas vyro gimines Skuode. Jai, kaip ir kitiems medikams iš Ukrainos, ligoninė padės gauti licenciją, leidžiančią dirbti mūsų šalyje. Tačiau pirmiausia karo pabėgėliai turi atsigauti bei pasirūpinti savo emocine sveikata.

„Dar bijau išeiti į gatvę, nes atrodo, kad tuoj pradės šaudyti...“ - prisipažino gydytoja kardiologė iš Ukrainos.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad karinis konfliktas Ukrainoje kelia daug nerimo - tai neišvengiamai atsiliepia žmonių sveikatai. Prireikus pagalbos ukrainiečiai gali kreiptis į Psichiatrijos filialą, kuris yra vienintelė tokio pobūdžio gydymo įstaiga Vakarų Lietuvoje.

D. Steponkus patikino, kad Lietuvos piliečiai gali būti ramūs - kokybiškas paslaugas gaus visi, nepaisant tautybės. Ukrainiečių gydymas esą nesukels tokios situacijos kaip nutiko su COVID-19 infekcija, kai visoms gydymo įstaigoms teko riboti teikiamas paslaugas.

KREIPIASI. Pasak Dovilės Černiauskienės (pirma iš dešinės), ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius kasdien sulaukia vis daugiau karo pabėgėlių, kuriems reikalinga įvairi pagalba.

Besikreipiančiųjų daugėja

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Dovilė Černiauskienė minėjo, kad į juos jau kreipiasi karo pabėgėliai dėl įvairios pagalbos: iš pradžių buvo vienas kitas, o dabar kasdien sulaukiama vis daugiau.

Per dieną apsilanko iki penkių pacientų, atvykusių iš Ukrainos: vieniems prireikia skubios pagalbos, kitiems - receptų vaistams lėtinėms ligoms gydyti. Skyriaus vedėja pridūrė, kad, be medicininės pagalbos, karo pabėgėliams suteikiama informacija, kur kitą kartą reikėtų kreiptis dėl vaistų išrašymo ar kitų sveikatos priežiūros paslaugų. Kai kurias paslaugas jiems galėtų suteikti pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, o ne tretinio lygio paslaugas teikianti ligoninė.

Kaip sakė direktoriaus pavaduotojas Z. Juzumas, daugelis karo pabėgėlių yra lėtiniai ligoniai, kuriems reikia tęsti gydymą - tuo rūpinasi pirminės sveikatos priežiūros centrai.

Sveikatos apsaugos ministras yra numatęs, kad ukrainiečiams skiriami nemokami medikamentai. Jie turėtų kreiptis į Klaipėdos miesto savivaldybės nurodytus šeimos gydytojus.

„Kol šis procesas dar neįsibėgėjo, stengiamės padėti kiekvienam į mus besikreipiančiam pacientui iš Ukrainos“, - reziumavo ligoninės direktorius.

Karo traumos - kitokios

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Valdas Mačiulis paaiškino, kad karo lauke patiriami sužalojimai yra kitokie nei buityje: be galūnių lūžių, dėl aukštos kinetinės jėgos sužalojami ir minkštieji audiniai. Po pirminio smūgio praėjus kelioms savaitėms, dalis audinių buvusios traumos vietoje žūva, tad tenka imtis papildomų intervencijų.

„Be kaulų fiksacijos, šiuo atveju labai svarbi minkštųjų audinių priežiūra. Tokie pacientai daugiau laiko praleidžia ligoninėje ir reikalauja atitinkamos priežiūros“, - paaiškino skyriaus vedėjas.

Pasak A. V. Mačiulio, šiandien 32 lovų skyrius yra tinkamai pasiruošęs nukentėjusiųjų nuo karo gydymui: dirba nemažos gydytojų pajėgos - 16 traumatologų ortopedų. Budėjimo dienomis, kai skubią pagalbą teikia Respublikinė Klaipėdos ligoninė, visą parą dirba trys arba keturi traumatologai - specialistų pajėgos padidintos, jei prireiktų teikti pagalbą ne tik Lietuvos gyventojams, bet ir pacientams, atvykusiems iš karo lauko.

Požiūris užkoduotas istorijoje

„Kilus didesnei sužalotųjų bangai, tektų pergalvoti ir perplanuoti skyriaus veiklą: planinius pacientus tektų guldyti į kitus skyrius - visus šiuos niuansus jau esame aptarę su ligoninės administracija. Šiandien skyriuje yra 32 lovos, iš kurių 25 yra užimtos stacionare gydomų pacientų. Jei srautai būtų didesni, reikėtų mobilizuoti ir aplinkinių rajonų ligonines, turinčias operacines, pavyzdžiui, Šilutės ar Gargždų“, - aiškino A. V. Mačiulis.

Skyriaus vedėjas prisiminė gydymo įstaigos istoriją: 1933 metais įkurta ligoninė Antrojo pasaulinio karo metais veikė kaip karo jūreivių lazaretas ir turi senas tradicijas, kaip koordinuoti veiksmus ekstremalių situacijų metu.

„Klaipėdoje dirba apie 40 traumatologų ortopedų, tad prireikus būtų galima deleguoti brigadas. Norėtųsi galimiems įvykiams užbėgti už akių ir iš anksto pasiruošti visokiems galimiems scenarijams“, - sakė patyręs gydytojas A. V. Mačiulis.

Skyriaus vedėjo manymu, iš anksto būtų galima pasiruošti ir didesniam sužalotųjų karo lauke srautui bei pasirūpinti reikiamomis medžiagomis. Tokioms traumoms dažniausiai naudojami išorinės fiksacijos aparatai, kurių šiandien ligoninė turi pakankamai, tačiau gydant didesnius pacientų srautus jų pritrūktų.

„Mano požiūriu, Sveikatos apsaugos ministerija turėtų užsiimti tokių aparatų viešaisiais pirkimais ir jais aprūpinti tas ligonines, kurios užsiims sužalotųjų gydymu. Jeigu kiekviena ligoninė rūpinsis tuo atskirai, užtruks ilgiau nei norėtųsi“, - įspėjo A. V. Mačiulis.

Ruošiasi įvairiems scenarijams

Ar ligoninė ruošiasi ir blogiausiam scenarijui - kariniams veiksmams Lietuvoje? Pasak direktoriaus, apie karo situaciją mūsų šalyje anksti kalbėti, tačiau kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ruošiamasi ir tokiai situacijai.

Pasak D. Černiauskienės, šiuo metu Priėmimo skyriaus gydytojai ir slaugytojai gilina žinias kelis mėnesius trunkančiuose skubios pagalbos kursuose. Nors tokie mokymai yra kasmetiniai, tačiau įgytos žinios praverstų, jei karinis konfliktas kiltų ir Lietuvoje.

„Nėra didelės tikimybės, kad lietuviams tektų dalyvauti karo veiksmuose“, - pridūrė Ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas Z. Juzumas.

Komentaras

Aurimas MOCKUS, tinklaraštininkas, ekstremalių kelionių mėgėjas ir savanoris, padedantis nukentėjusiems nuo karo ukrainiečiams

Šiandien esu Kyjive, kur kol kas pakankamai ramu (kalbėjome praėjusią savaitę - aut. past.). Užpraėjusią naktį su žeme buvo sulygintas didžiulis prekybos centras - tokio dydžio kaip keli mūsų akropoliai. Nedramatizuojant situacijos, atvažiuojant taip pat buvo visokių nuotykių: vienu keliu pravažiuoti negalėjome - apšaudė artilerija, tad mus nukreipė pro kitur.

Situacija kasdien keičiasi. Pro vieną vietą pravažiavome, vėliau sužinojome, kad ten po kelių valandų gautas artilerijos smūgis. Kas keletą minučių girdisi sprogimai, kas keliasdešimt - didesni, suveikia oro gynybos sistemos, šaudoma, vyksta mūšiai.

Respublikinė Klaipėdos ligoninė - vienas iš tų gerų pavyzdžių, kai dar nenusistovėjus tvarkai, parodoma iniciatyva ir pareiškiama, kad kuo galės, tuo padės gyventojams, atvykusiems iš Ukrainos. Paskambinęs man direktorius sakė, kad tokius žmones nukreipčiau į jo vadovaujamą ligoninę.

Žinau, kad keletas žmonių, ieškojusių būtent tokios pagalbos, jau kreipėsi. Savo socialinio tinklo paskyroje, kur turiu nemažai sekėjų, viešinu įmones, kurios gerais darbais prisideda prie pagalbos nukentėjusiems Ukrainoje. Esu vienas iš tų, kuris prisideda tuo, kuo gali.

Iš žmonių suaukotų pinigų nupirkome tai, ko reikia ukrainiečiams - sudėjome į autobusiuką ir atvežėme į Kyjivą. Susisodinome bėgančius nuo karo žmones ir važiuosime į Lietuvą. Dabar Ukrainoje lankausi antrą kartą. Pirmąkart išvažiavau pirmosiomis karo dienomis kaip žurnalistas - moku rusų kalbą, sėdau ant motociklo ir išvažiavau.

Dalyvavau humanitariniame konvojuje: atsiradus poreikiui žmones evakavome iš karo zonos į saugią vietą, dalį jų atvežėme į Lietuvą. Pamačiau, kokia reikalinga pagalba, tad su keturiais bičiuliais pasiėmėme autobusiuką ir išvažiavome dar kartą.

Užsak. Nr. 300964