Seimas imasi privatininkų „ištinklinimo“

Prieš pataisas sukilo Seimo opozicija. „Visa reforma skamba keistokai“, – abejonėmis dalijosi Liberalų frakcijos narė Edita Rudelienė.

Stiprins viešąjį sektorių

SAM teikiamomis pataisomis keičiamas Sveikatos draudimo įstatymo 26 straipsnis, kuriuo siekiama įtvirtinti, kad Valstybinė ligonių kasa (VLK), sudarydama sutartis su gydymo įstaigomis dėl gydymo paslaugų, prioritetą teiks valstybiniam sveikatos sektoriui.

Tuo atveju, kai šios nepajėgų suteikti visų paslaugų, dėl likučio galėtų į sutartis pretenduoti privačios gydymo įstaigos.

Pabrėžiama, kad keičiamas sutarčių sudarymas tik dėl antrinio lygio gydymo paslaugų, šeimos medicinos sričiai šie pokyčiai įtakos neturės.

Antrinio lygio paslaugoms, teikiamoms tik privačiame sektoriuje, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto tenka 13 proc. SAM tikinimu, įsigaliojus pataisoms, privačiam sektoriui tenkanti rinkos dalis nepakistų, tačiau būtų sustabdyta privačioms įstaigoms tenkančių paslaugų plėtra.

Kaip pristatydama klausimą pabrėžė sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė, tai nėra privataus sektoriaus išstūmimas iš rinkos, o tik prioritetų perskirstymas viešojo sektoriaus naudai.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen posėdžių salėje reiškė nusivylimą dėl teikiamų teisės aktų pakeitimų – šie nuo pradinio varianto nėra koreguoti, vadinasi, SAM neatsižvelgė į socialinių partnerių pastabas.

„Aiškinamajame rašte teigiate, kad pastaruoju metu vis daugiau gydytojų pereina dirbti iš viešųjų įstaigų į privačias ir kad šį reiškinį būtina stabdyti.

Tačiau Konstitucijos 48 straipsnis skelbia, kad kiekvienas žmogus laisvai gali pasirinkti darbą bei verslą. [...] Ar SAM iš tiesų siekia apriboti sveikatos priežiūros specialistų teises ir laisves?“ – projektus pristačiusios ministrės klausė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė.

Ministrė tikino, kad pokalbiai su privačiu medicinos sektoriumi „vyko ir vyksta“ ir yra pasiektas bendras sutarimas dėl sveikatos sistemos veikimo vizijos.

Šiuo atveju esą paslaugos ir toliau gyventojams bus teikiamos bendradarbiaujant privačiam ir viešajam sveikatos sektoriams.

„Visiškai aišku, kad tuomet, kai 90 procentų Lietuvos gyventojų naudojasi greitosios medicinos pagalbos paslaugomis, sunkias ligas, onkologinius susirgimus gydosi viešojo sektoriaus gydymo įstaigose, transplantacijos ir kitos sudėtingos operacijos yra vykdomos būtent viešojo sektoriaus gydymo įstaigose, prioritetas yra viešojo sveikatos sektoriaus stiprinimas“, – įstatymo pataisų būtinumą argumentavo M.Jakubauskienė.

Argumentas „gal“ neįtikina

Tos pačios Liberalų frakcijos narė E.Rudelienė tikino projekte pasigendanti konkrečių argumentų, kokį poveikį įneš pataisos.

Jos netenkina šiuo metu aiškinamajame rašte pateikti abstraktūs paaiškinimai, kad gydymo paslaugų kokybė pacientams nesumažės, o gal net pagerės ir gal pagerės pacientų pasirinkimo laisvė.

„Pats aiškinamasis raštas ir visa reforma skamba keistokai. Jūs remiatės 2005-2009 metais atliktais tarptautiniais tyrimais, kurie atlikti net ne Lietuvoje.

Ar buvo Lietuvoje atlikti kokie nors tyrimai, kuriais jūs galėtumėt pagrįsti, kad viešosios gydymo įstaigos dirba geriau negu privačios?“ – klausė E.Rudelienė, pridurdama, kad žadėtos SAM teikiamų pakeitimų poveikio vertinimo analizės frakcija taip ir negavo.

Anot sveikatos apsaugos ministrės, projektas paremtas „gilia analitika“ ir pirmiausia – konstitucine nuostata ir „Konstitucijos įpareigojimu valstybei visa apimtimi suteikti paslaugas Lietuvos gyventojams ir užtikrinti pagalbą valstybinėse gydymo įstaigose“.

Taip pat ji pabrėžė, kad buvo atlikta ne viena analizė, jų rezultatai pristatyti Seimo nariams, taip pat yra prieinami ir viešai.

„Šio įstatymo pakeitimas iš esmės pagerintų ir paslaugų prieinamumą, kokybę, sistemos efektyvumą, padėtų mums išsaugoti viešąjį sektorių, kuris būtų kritiškai svarbus ekstremalių sveikatai situacijų atveju“, – pabrėžė M.Jakubauskienė.

Poveikio analizė ar tik gairės?

„Lietuvos sveikata“ taip pat yra gavusi SAM dokumentą, pavadinimu „Sveikatos sektoriaus stiprinimo politikos gairių santrauka“.

Įdomu tai, kad iš 15 puslapių sudarytame dokumente, pirmuose 6 puslapiuose nėra pateikto nė vieno skaičiumi išreikšto rodiklio, nuo kurio atsispiriant būtų galima daryti vertinimus. Apsiribojama teiginiais, nenurodant šaltinio, kuo remiantis taip teigiama.

Pavyzdžiui: „Deja, šiuo metu dalis Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos gydymo įstaigų, daugiausia – privačių, įvairiais būdais reikalauja iš pacientų priemokų ir kitų nepriimtinų mokėjimų už sveikatos priežiūros paslaugas, kai už jų suteikimą jau yra sumokėta PSDF lėšomis“, tačiau nenurodoma, kiek įstaigų kiek neteisėtų priemokų yra paėmusios per konkretų laikotarpį, nes pati VLK viešai ne kartą yra pasisakiusi, kad tokios kontrolės nevykdo, bausti neteisėtai priemokas imančių įstaigų negali.

Šiuo atveju nėra jokios duomenų bazės, kuria remiantis būtų galima įrodyti privačių gydymo įstaigų piktnaudžiavimą, remiamasi tik SAM patarėjų ir pacientų pastebėjimais.

Daugiau duomenų pateikiama apie medikų migraciją tarp viešojo ir privataus sektorių. SAM duomenimis 2006 m. 1,1 tūkst. gydytojų kaip pagrindinę darbovietę nurodė privatų sektorių, o 2024 m. jų skaičius išaugo iki 2,8 tūkst.

„Pastebėtina, kad šios tendencijos ypač paspartėjo pastaruoju metu – vien per 2024 m., palyginti su 2023 m., apie 800 gydytojų pradėjo dirbti privačioje sveikatos priežiūros įstaigoje, o tai sudaro apie 6 proc. visų dirbančių gydytojų“, – gairėse nurodo SAM. Kokios įstaigos pateiktais duomenimis remiamasi, nenurodyta nei aprašyme, nei prie lentelių.

Netobulas, bet reikalingas

Nepaisant opozicijos žertos kritikos SAM pataisos sulaukė Seimo valdančiųjų palaikymo. „Valstiečių“ frakcijos narys Valius Ąžuolas linkėjo sėkmės ir stiprybės ministrei, kad įstatymo pataisos pasiektų priėmimo stadiją.

Kartu jis paminėjo, kad sunkiu COVID-19 pandemijos laikotarpiu visas krūvis teko viešajam sveikatos sektoriui, o privačios įstaigos „dėjo į krūmus“, nes esą tai joms finansiškai buvo neparanku.

Socialdemokratės Orintos Leiputės nuomone, teikiamos pataisos yra svarbios, jos leistų sutrumpinti pacientų eiles pas gydytojus, pagerintų paslaugų prieinamumą ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Jei antrino ir Sveikatos reikalų komiteto Seime pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.

„Jei viešojo sektoriaus šiandien nesustiprinsime, nebeturėsime kur gydytis, kur operacijas darytis. Palaikykime šį įstatymą, kuris gal ir nėra šiandien visiškai tobulas, bet jo būtinai reikia“, – tikino L.Šukytė Korsakė.

Po pateikimo Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms iš 113 balsavusių Seimo narių pritarė 83, prieš buvo 25, susilaikė 5. Toliau įstatymo pataisų projektai bus nagrinėjami Seimo komitetuose, pagrindinis jų – Sveikatos reikalų.

„Lietuvos sveikata“ primena, kad panašias pataisas Seimui ministerija yra teikusi 2018 metais, kai ministerijai vadovavo Aurelijus Veryga. 

Nors tąkart Seimas pataisas buvo priėmęs, jos neįsigaliojo dėl šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, argumentuojant, kad įstatymas gali prieštarauti Konstitucijai.