Geležis taip pat svarbi gaminant hormonus, sausgysles, raiščius ir kitus jungiamuosius audinius.
Nemažiau svarbi geležis yra ir energijos gamybai, ląstelių apykaitai, imuninės ir centrinės nervų sistemos veiklai”.
Dažniausiai žmogus per parą, anot gydytojos iš maisto gauna 1-2 mg geležies. Nustatyti, kiek organizme yra geležies, feritino bei transferino, kiekvienas gali atlikęs paprastą laboratorinį kraujo tyrimą.
„Su maistu gaunama geležis pasisavinama enterocitų, tai ląstelės, kurių pagrindinė funkcija yra maistinių medžiagų absorbcija dvylikapirštėje žarnoje.
Tačiau didžiausia dalis geležies gaunama perdirbant savo senas bei atitarnavusias raudonąsias kraujo ląsteles – eritrocitus, kurie paprastai gyvena 120 dienų.
Geležis kraujyje pernešama susijungusi su baltymu transferinu. Geležies perteklius, nepanaudotas gamybai, yra saugomas kaip feritinas.
Simptomai, išduodantys mineralo trūkumą
Pasak gydytojų, dažniausiai didesnę riziką patirti geležies trūkumą patiria vegenai ir vegetarai, kurie su maistu šio mineralo gauna nepakankamai.
Taip pat kenčia ir asmenys, turintys virškinamojo trakto sutrikimų, po skrandžio pašalinimo.
Žmogaus kūnas ne taip lengvai pasisavina geležį iš daržovių, kaip iš gyvūninių baltymų, tokių kaip žuvis, vištiena ir mėsa.
Štai kodėl vegetarai ar veganai turėtų beveik padvigubinti dienos geležies kiekį, kurį gydytojai rekomenduoja mėsos valgytojams. Tai 14 mg vyrams ir 32 mg 19-50 metų moterims.
Tai galite padaryti, jei rūpinsitės įvairia mityba ir gausite daug vitamino C su maisto produktais, įskaitant apelsinus, raudonąsias paprikas, braškes ir brokolius, kurie padeda jūsų organizmui įsisavinti geležį.
Be to, geležies trūkumą taip pat gali sukelti lėtinės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas ir kitos autoimuninės ligos: inkstų, kepenų skydliaukės, žarnyno ligos, skrandžio opos, vėžys.
Geležies netenkama, kuomet yra kraujavimas, moterims gali būti fiziologinis kas mėnesį, tačiau jei jis tampa patologiniu – tęsiasi ilgai ar yra gausios mėnesinės, organizmas išnaudoja visas atsargas, o su maistu gauna nepakankamai geležies.
Taip pat gali būti patologinis kraujavimas, pavyzdžiui, dėl piktybinių procesų žmogaus organizme. Viena iš geležies trūkumo priežasčių yra ir nėštumas, kuomet padidėja poreikis dėl besivystančio vaisiaus.
Amžius taip pat ne išimtis, turintis įtakos geležies apykaitai.
Geležies trūkumą dėl lėtėjančių organizmo procesų gali lemti senyvas amžius, jis taip pat gali atsirasti ir greitai augantiems, ypač nepilnavertiškai besimaitinantiems vaikams ir paaugliams.
Labai intensyviai sportuojantys taip pat neturėtų pamiršti, kad organizmas nejaustų deguonies bado, kad raumenys dirbtų tinkamai, turi tikrintis ir žinoti geležies atsargas organizme.
Neretai nutinka ir taip, kad geležies trūkumo net nepastebime, nes simptomų pradžioje apskritai gali net nebūti:
Tai įvyksta todėl, kad organizmas naudoja geležies atsargas, ką sukaupė raumenyse, kauluose, kepenyse ir kitur.
Tačiau, kai šios atsargos baigiasi, eritrocitai mažėja, nes turi vis mažiau hemoglobino.
O tai reiškia, kad tiekiama mažiau deguonies, atsiranda deguonies badas.
Dėl to atsiranda vadinami klasikiniai mažakraujystės, ne tik geležies trūkumo, simptomai kaip: nuovargis, silpnumas ar galvos svaigimas, oda tampa blyški, atsiranda tachikardija – pagreitėja pulsas, jaučiamas tvinksėjimas, „ošimas“ ausyse, šąla rankos, atsiranda galvos skausmas, virškinimo sutrikimai.
Vienas iš simptomų sportuojantiems ar sunkiai fiziškai dirbantiems asmenimis būna fizinės galios ir ištvermės sumažėjimas.
O esant sunkiai mažakraujystei plonėja ir išsausėja oda, įtrūksta lūpų kampučiai, lūžinėja plaukai, nagai gali įgauti šaukšto formą. Susirūpinti papildomomis geležies atsargomis vertėtų vos tik pajutus minėtus simptomus.
Gali atsirasti keisti įpročiai, kaip kad noras valgyti molį, kreidą, dantų pastą, ledo gabalėlius. Trūkstant geležies, gali pakisti gebėjimas aiškiai mąstyti ir prisiminti dalykus, tai ypač aktualu vyresniame amžiuje.
Vaikams, sergantiems anemija dėl geležies trūkumo, gali atsirasti mokymosi problemų. Nėščiosioms, neatstačius geležies atsargų, gali būti priešlaikinis gimdymas, kūdikis gali gimti mažo svorio.
Kas skatina geresnį geležies pasisavinimą?
Kaip ir mineralo trūkumas, taip ir per didelis geležies kiekis organizme gali sukelti nemalonias reakcijas, pavyzdžiui, skrandžio spazmus, vidurių užkietėjimą, pykinimą, viduriavimą ir galvos svaigimą.
Tai taip pat gali sutrikti cinko įsisavinimas.
Perdozavus geležies preparatų jaunesniems nei 6 metų vaikams gali kilti gyvybei pavojingų problemų. Dauguma suaugusiųjų neturėtų gauti daugiau kaip 45 mg geležies per dieną, todėl prieš tai geriau pasitarti su gydytoju bei kontroliuoti geležies atsargas organizme.
Sakoma, kad sergant COVID-19 virusu, dažnai žmonės, vieni kitiems rekomenduoja papildomai pasirūpinti geležies atsargomis.
Geležis reikalinga deguonies transportavimui ir kaupimui, energijos gamybai ir ląstelių apykaitai, taip pat imuninei sistemai.
Nusilpus imuninei sistemai lengviau susergama įvairiomis bakterinėmis ar virusinėmis ligomis, tarp jų ir COVID-19. Trūkstant deguonies ir susirgus COVID-19, faktas, kad deguonies badas dar padidėja.
Todėl liga būna sunkesnė, sveikimas bei atsistatymas užtrunka ilgiau.
Visgi vartoti geležies preparatus, kad apsisaugoti nuo COVID-19, nežinant ar yra jos trūkumas, tikrai nerekomenduojama ir netgi draudžiama.“
Vartojant geležies turinčius produktus bei geležies preparatus, būtina atkreipti dėmesį į įsisavinimą skatinančius bei slopinančius maisto produktus.
Pasak gydytojų, geležis skirstoma į dvi rūšis: heminę ir neheminę.
Heminės geležies yra tik mėsoje, paukštienoje ir žuvyje.
Neheminės geležies yra vaisiuose, daržovėse, riešutuose ir grūdų produktuose.
Heminė geležis 2–3 kartus geriau pasisavinama nei neheminė, todėl kiaulių, veršiukų, jaučių kepenys, kiaulių liežuviai, ikrai, austrės yra vieni iš geriausių natūralių geležies šaltinių.
Taip pat tinka džiovinti baravykai, pistacijos, baltosios pupelės, lęšiai ir špinatai. Liesa mėsa, jūros gėrybės ir paukštiena yra ne tik puikus gyvulinis geležies šaltinis, bet ir padeda organizmui įsisavinti neheminę geležį iš kitų maisto produktų, tokių kaip pupelės, riešutai, sėklos, džiovinti vaisiai, pilni grūdai ir žalios lapinės daržovės.
Be to, anot moters, tam, kad geležis gerai pasisavintų organizme, reikalinga rūgštinė terpė, todėl vaistai, mažinantys skrandžio rūgštingumą, blogina geležies absorbciją:
Kalcis taip pat slopina geležies pasisavinimą. Vienas pieno puodelis gali sutrikdyti absorbciją. Kiaušinių tryniuose esantis baltymas fosvitinas suriša geležies jonus.
Vienas virtas kiaušinis gali sumažinti su maistu gautos geležies pasisavinimą 28%.
Oksalatai, randami špinatuose, lapiniuose kopūstuose, kviečių sėlenose, rabarbaruose, braškėse ir žolelėse, taip pat yra geležies pasisavinimo „priešai“. Todėl nepaisant to, kad šiuose produktuose yra daug geležies, ji beveik nepasisavinama.
Taninai taip pat yra geležies įsisavinimo inhibitoriai. Jie randami kakavoje, kavoje, mėtose, juodoje ir kai kuriose žolelių arbatose, raudoname vyne, kt.
Pavyzdžiui puodelis kavos gali sumažinti geležies įsisavinimą 60%.
Todėl tokius produktus geriausia vartoti 2 valandos prieš ar 2 valandos po geležimi turtingo maisto ar papildų vartojimo.“
Visgi, nepaisant minėtų produktų ir medžiagų, yra ir gera žinia, kad taip pat egzistuoja produktai ir gerinantys geležies pasisavinimą.
„Tai yra vitaminas C, betakarotenas, cukrus, medus ar fruktozė.
Mėsoje esanti heminė geležis ne tik geriau įsisavinama, bet padeda pasisavinti ir neheminę geležį. 1 gramas mėsos turi tokį pat poveikį geležies pasisavinimui kaip 1 mg vitamino C.
Nedidelis cukraus, medaus ar fruktozės kiekis taip pat pagerina absorbciją.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą