Šilutėje - nauja vaikų ir paauglių psichiatrė

Vaikų psichiatro poreikis - didžiulis

Šilutės psichikos sveikatos centro direktorius Giedrius Benkunskas pasidžiaugė, kad pagaliau Šilutė turės nuolatinį savo vaikų ir paauglių psichiatrą. Šilutėje veikia du psichikos sveikatos centrai, tačiau nė vienas jų iki šiol neturėjo vaikų psichiatro.

Iki tol tėvams šio specialisto tekdavo ieškoti visoje Lietuvoje. Daugelis šalies regionų geriausiu atveju tenkinasi tuo, kad vaikų psichiatras atvažiuoja konsultuoti kelis kartus per mėnesį.

„Vaikų ir paauglių psichiatrų Lietuvoje trūksta. Tėvai būdavo priversti blaškytis po įvairius miestus, kol rasdavo reikiamą specialistą. Negana to, kad tėvai ir taip patiria stresą, jog tenka kreiptis į vaikų psichiatrą, dar tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų į konsultaciją“, - pasakojo direktorius.

Pasak G. Benkunsko, pastebėjus didžiulį vaikų psichiatro poreikį ir atsižvelgus į Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymą, pradėta dairytis reikiamo specialisto.

Šilutės vaikų ir paauglių psichiatro paslaugomis gali naudotis ne tik vietos gyventojai, bet ir viso aplinkinio regiono, taip pat ir Klaipėdos. Prieš kelis metus medicinos centre „Puriena“ dirbti pradėjo keturi gydytojai psichiatrai, į Pamario kraštą atvykę dirbti iš Vilniaus.

Kiekviena istorija - unikali

Nuo rugpjūčio 11 dienos darbą Šilutėje pradedanti gydytoja vaikų ir paauglių psichiatrė Milda Dubininkienė medicinos studijas baigė 2021 metais Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kur vėliau tęsė rezidentūros studijas ir šiemet įgijo gydytojos vaikų ir paauglių psichiatrės profesinę kvalifikaciją. 

Nuo 2023 metų Kauno geštalto studijų centre ji studijuoja Geštalto psichoterapiją. Pasak gydytojos, ši kryptis ne tik praturtina profesinį požiūrį, bet ir augina ją kaip žmogų.

„Tikiu, kad kiekvieno vaiko ar paauglio sunkumai turi savo unikalią istoriją, todėl stengiuosi ją išgirsti ir suprasti be išankstinių vertinimų. 

Savo darbe vadovaujuosi Geštalto psichoterapijos požiūriu: matau psichikos sutrikimą kaip kūrybingą, nors ir skausmingą prisitaikymą prie gyvenimo aplinkybių, o gydymą - kaip gyvą, kūrybišką procesą. 

Esu įsitikinusi, kad vaikas ar paauglys negali būti suprastas atskirai nuo savo artimiausios aplinkos, todėl gydymo procese bendradarbiauju su tėvais ar globėjais, kviesdama juos tapti aktyvia gydymo proceso dalimi“, - apie savo darbo metodus pasakoja gydytoja M. Dubininkienė.

Vaikų ir paauglių psichiatrė laikosi pozicijos, kad vaistai - viena iš esamų gydymo priemonių, tačiau ji pirmenybę teikia nemedikamentiniam gydymui. 

„Labiausiai tikiu, kad gydantis pokytis įvyksta per santykį - kai jis yra nuoširdus, atviras, saugus ir rūpestingas. Man svarbiausia būti šalia kaip žmogui - ne taisančiam, o matančiam, priimančiam ir palaikančiam“, - paaiškina gydytoja.

Kaip pasireiškia nerimas?

Pasak psichiatrės M. Dubininkienės, nerimo sutrikimai - vieni dažniausių psichikos sveikatos sunkumų tarp vaikų ir paauglių. Deja, dažnai jie lieka nepastebėti arba suprantami kaip paprastas jautrumas ar net „netinkamas“ elgesys.

„Nerimas yra natūralus žmogaus išgyvenimas - jis padeda susikaupti, išvengti pavojų, susidoroti su iššūkiais. Tačiau kai šis jausmas tampa pernelyg dažnas, intensyvus ar trikdantis, ypač vaikystėje ar paauglystėje, svarbu nepraleisti pro akis galimo emocinio sunkumo“, - pataria gydytoja.

Nerimas dažnai pasireiškia kūno simptomais. Vaikas gali skųstis galvos ar pilvo skausmais, pykinimu, miego sutrikimais, raumenų įtampa. Jis gali tapti uždaresnis, emociškai jautresnis ar irzlesnis. Nerimas ypač sustiprėja tam tikrose situacijose - pavyzdžiui, rytais prieš mokyklą, prieš kontrolinius darbus ar viešą kalbėjimą.

Paauglystėje dažniau pasireiškia socialinis nerimas - baimė būti dėmesio centre, vertinamam ar pasirodyti viešumoje. Tokie paaugliai dažnai vengia pamokų, atsiskiria nuo bendraamžių, nustoja lankyti būrelius. Dar viena svarbi nerimo forma - panikos sutrikimas. Jam būdingi staigūs, stiprūs nerimo priepuoliai, lydimi širdies plakimo, dusulio, galvos svaigimo. Dažnai šie pojūčiai klaidingai laikomi fizinės sveikatos sutrikimais.

Svarbu reaguoti laiku

Pasak specialistės, jei nerimas užsitęsia, nėra atpažįstamas ir nesuteikiama reikalinga pagalba, vaikui gali tapti sunku integruotis į bendraamžių bendruomenę, dažnai pablogėja mokymosi rezultatai, gali pasireikšti depresija, savižala, žalingi įpročiai ar net mintys apie savižudybę, todėl labai svarbu reaguoti laiku. Pastebėjus, kad vaikui ar paaugliui sunku, rekomenduojama kreiptis į gydytoją vaikų ir paauglių psichiatrą.

Gydytojas gali padėti įvertinti, ar nerimas yra laikinas, ar jau peržengia sveiko jaudinimosi ribas. Kartais rekomenduojamas psichologinis įvertinimas - jis padeda tiksliau suprasti sunkumų pobūdį ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos būdą.

„Svarbiausia - suprasti, kad nerimas nėra išsigalvojimas ar silpnumas. Tai pagalbos šauksmas, į kurį būtina įsiklausyti. Laiku suteikta pagalba padeda ne tik palengvinti vaiko ar paauglio kasdienybę, bet ir išvengti didesnių sunkumų ateityje. Supratimas, rūpestis ir dėmesys - patys svarbiausi žingsniai“, - pataria gydytoja.

Medicinos centras „Puriena“ įsikūręs Lietuvininkų g. 48, Šilutė. Registratūros telefonai: +370 441 62363 arba +370 655 02251.