Slaugytojai - amžinasis ligoninės variklis

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vadovaujamasi požiūriu, kad slauga - tokia pat svarbi sudėtinė sveikatos priežiūros proceso dalis kaip diagnostika ir gydymas, todėl slaugos kokybei užtikrinti ligoninėje skiriamas ypatingas dėmesys. Slaugytojai prižiūrint pacientus groja pirmuoju smuiku, antruoju - jų padėjėjai, kineziterapeutai, ūkio reikalų tvarkytojai, o radiologijos, patologijos, biomedicinos technologai, sterilizacinės, higienos skyriaus darbuotojai, nors pacientui kartais nelabai matomi, tarsi dirbantys scenos užkulisiuose, tačiau verti didžiausios pagarbos ir yra itin svarbūs ne tik slaugos proceso, bet ir gydymo rezultatams bei kokybei.

KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai Jurgita Vaitiekienė pabrėžia, kad šiandien slaugytojai - padedantys gydytojams ir juos pavaduojantys.

„Sveikatos priežiūros sistema neįsivaizduojama be slaugos. Ši sritis šiandien itin progresuoja - kinta požiūris tiek į slaugą, tiek į slaugytojo darbą. Slaugytojas jau nebėra tik tas, kuris vykdo gydytojo nurodymus. Jau pasiekta, kad slaugytojai perimtų ir kai kurias gydytojų pareigas, net vaistų skyrimą pacientui. Tai susiję ir su tuo, kad vis didesnė visuomenės dalis turi kompleksinių sveikatos problemų.

Šiuolaikinė slauga - individualizuota, atsižvelgiama į paciento asmeninius poreikius, amžių, lytį. Be bendravimo su pacientais ir praktinės slaugos, itin didelį dėmesį šiandien slaugytojai skiria paciento konsultavimui ir mokymui, kaip gyventi ir rūpintis savimi sergant viena ar kita liga. Slaugytojai, kaip ir gydytojai, specializuojasi gydant tam tikras ligas. Dėl to, kad slaugytojams suteikiama vis daugiau įgaliojimų ir jie atlieka vis daugiau darbų, - laimi pacientai.

Pirmiausia todėl, kad darbai vyksta sparčiau, žmonės greičiau sulaukia reikalingos pagalbos“, - pasakoja J. Vaitiekienė ir priduria, kad mūsų šalyje slaugytojai sudaro didžiausią dalį asmens sveikatos priežiūros specialistų, o jų dalyvavimas yra svarbus tiek formuojant slaugos politiką, tiek ją įgyvendinant.

Anot KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojos slaugai, šiandien slaugytojų darbas yra kryptingas ir nuoseklus, atliekamas turint aiškų tikslą, naudojant tinkamiausius veiklos metodus. Šios dienos slaugytojas - pasitikintis savimi, turintis klinikinį mąstymą, aktyviai dalyvaujantis slaugymo procese ir dirbantis su pažangiausiomis technologijomis. J. Vaitiekienė pastebi, kad šiais laikais slaugytojų darbo intensyvumas didėja, jie prisiima vis daugiau atsakomybės už pacientų slaugą: „Nors pacientai tampa reiklesni, atsakingesni ir labiau motyvuoti dalyvauti savo sveikatos problemų sprendimo procese, slaugytojai begaliniu savo rūpesčiu bei dėmesiu apgaubia visus, kuriems reikalinga pagalba. Į juos krypsta ligos palaužto žmogaus viltingas žvilgsnis ir jie privalo visada būti pasirengę pasakyti raminantį žodį, parodyti atjautą, nes gydo ne tik vaistai ar moderni aparatūra - pacientams yra svarbu bendravimas ir žmogiškas ryšys.“

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje slaugytojai ne tik yra gydytojų partneriai, lygiaverčiai komandos nariai, bet ir inovacijų diegėjai, nebijantys eiti su mokslu koja kojon. Jie turi klinikinės slaugos, psichologijos, vadybos, socialinių mokslų, pedagogikos žinių, aktyviai domisi naujausių technologijų diegimu.

KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotojos slaugai teigimu, slaugos personalas vadovaujasi principu „parodyk, išmokyk, stebėk“. Tai reiškia, kad pirmiausia pacientas yra supažindinamas, kas bus atliekama, išsiaiškinama, ką pacientas gali savarankiškai atlikti, o kur reikalinga pagalba.

„Mūsų ligoninės kolektyvas - tai darni komanda, kurioje kiekvienas narys yra svarbus. KUL sudaromos darbui palankios sąlygos ir mokami didesni atlyginimai nei daugumoje kitų įstaigų. Ligoninėje - labai maža slaugos personalo kaita. Daugelio stažas - ne vienas dešimtmetis“, - akcentavo KUL vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirba per 700 slaugos specialistų, o kartu su padėjėjais šioje srityje dirba daugiau kaip 1 000 darbuotojų. Kasmet ligoninėje slaugos praktiką atlieka per 300 studentų. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sukurtoje profesinėje slaugos mokymo bazėje slaugos specialybės studentai gali gilintis į įvairių sričių slaugos praktiką - nuo gimdymo priėmimo ir palaikomojo gydymo iki reanimacijos ir intensyviosios terapijos.

Chirurginė slauga - padedant pacientui stotis ant kojų

„Slaugytojas - kaip nesustojantis amžinai judantis variklis “perpetuum mobile„. Niekuo nepakeičiamas, savarankiškas, kompetentingas, profesionalus, išmanantis savo darbą, naudojantis naujas technologijas, turintis suformuotą kolektyvinę orientacijos ir atsidavimo darbui sistemą darbuotojas.“ Taip apie KUL chirurginio profilio skyriuose dirbančias slaugytojas kalba vyriausioji slaugos administratorė Rasa Zakarienė.

„Mūsų vartotojiškoje visuomenėje slaugytojos profesija yra itin reikalinga ir dar niekuo nepakeičiama, tačiau, deja, nėra pakankamai vertinama. Mano požiūriu, dirbantys mūsų ligoninėje slaugytojai, jų padėjėjai yra kaip brangakmeniai. Gal kiti ir nenušlifuoti, tačiau vis tiek yra labai vertingi ir visuomenės akyse turi būti įvertinti, nes to nusipelno savo sunkiu ir atsidavusiu darbu“, - filosofiškai į darbą žvelgia R. Zakarienė.

„Neseniai teko stebėti įsimintiną santykį tarp itin sunkiai sužaloto paciento ir slaugytojos, kuri skuto jam barzdą. Jie abu juokavo ir šnekučiavosi pacientui priimtina žemaitiška tarme su tokia neįtikėtina žmogiška meile ir šiluma, jog man, stebinčiai iš šalies, atrodė, kad šią akimirką laikas sustojo, o palata prisipildė geros energijos ir niekas neturi teisės sutrukdyti.

Pacientas šypsojosi, o jo akyse spindėjo dėkingumas, leidęs jam nors trumpam pamiršti skaudų įvykį, netikėtai atvedusį į mūsų ligoninę.

Dėl tokių akimirkų džiaugiuosi šios profesijos suteiktomis galimybėmis tiesiogiai ir besąlygiškai padėti žmogui, nes šiame etape pacientas neturi labiau artimesnio žmogaus nei šalia esantis slaugytojas. Be abejonės, slaugytojui tenka sudėtinga užduotis padėti pacientui iš naujo pažinti save (po operacijų, įvairių traumų, lėtinių ligų), motyvuoti jį psichologiškai, nuolat bendrauti, suteikiant informaciją taip, kad jis suvoktų, nebijotų naujų pojūčių, pokyčių, būtų ramus ir užtikrintas, jausdamas profesionalių specialistų rūpestį ir būdamas saugioje aplinkoje “, - pasakojo R. Zakarienė.

Kasdien - šimtai naujų pacientų

KUL Ambulatoriniame konsultaciniame skyriuje konsultuoja specialistai, kurių daugelis dirba ir stacionare, todėl užtikrinamas pacientų sveikatos priežiūros tęstinumas, kompleksinis gydymas, esant neaiškumams, organizuojama kito specialisto konsultacija ar konsiliumas.

„Slaugytojų darbas mūsų skyriuje išsiskiria tuo, kad čia dažniausiai žmonės sužino diagnozę, jiems reikia psichologinės pagalbos, emocinio palaikymo. Dėl to slaugytojos turi būti psichologiškai stiprios, kad galėtų nuraminti, suteikti teigiamų emocijų net išgirdus skaudžią diagnozę. Aš manau ir visada skyriuje slaugytojoms sakau, kad norint dirbti tokį darbą reikia mylėti žmones. Be abejo, profesinės žinios, ypač šiais laikais, yra labai svarbios, be žinių, jų atnaujinimo slaugytoja negali dirbti. Mūsų pareiga mylėti žmones, nes jie į mus nesikreipia, kai jiems gerai. Jie ateina, kai turi problemų, o mes privalome padėti jas išspręsti“, - kalbėjo Ambulatorinio konsultacinio skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Raimonda Medengienė, KUL dirbanti 37 metus.

Ji pabrėžė, kad net karantino metu ligoninėje nė dienai nebuvo sustabdytas onkologinių pacientų priėmimas, chemoterapinis gydymas, kurio negalima atidėti: „Net karantino metu kasdien sulaukiame apie 400 pacientų. Prieš karantiną vidutiniškai kasdien priimdavome net iki 1 000 pacientų.“

Operacinė - lyg dėlionė

Pasak KUL Anesteziologijos reanimatologijos klinikos vyriausiosios slaugos administratorės Eglės Jakubauskės, darbas ligoninės operacinėje primena dėlionę. Vienu metu čia susirenka mažiausiai septyni specialistai, pasiruošę padėti vienam žmogui.

„Pandemijos laikotarpis medikams, ypač dirbantiems operacinėse, buvo kupinas iššūkių: teko perskirstyti personalą, srautus, atskirti operacines. Nesvarbu, koks laikmetis ar pandemija, koks paros metas ar metų laikas, pacientams nematomas darbas operacinėse vyksta nuolat. Pacientas net neįsivaizduoja, kiek ligoninės darbuotojų rankų prisideda prie paruošiamųjų - nematomų, bet labai reikšmingų - darbų, kai jis įvežamas į operacinę. Be šios svarbiausios dalies, dėlionė “paciento sveikata" tiesiog nesusidėliotų.

Dirbant operacinėje kiekviena diena tampa iššūkiu. Nes niekada negali žinoti, kokio pobūdžio reikės atlikti ekstrinę operaciją. Tam reikia itin greitai reaguoti, perorganizuoti planinius dienos darbus. Prieš pradedant atlikti naujo pobūdžio operacijas, pavyzdžiui, robotines, tenka įdėti daug darbo. Tai ir personalo mokymai, naujų instrumentų ir naujos įrangos įdiegimas. Kasdien komandoje dirbame su dideliu rūpestingumu ir atsakingumu stengdamiesi padėti sergančiajam", - mintimis dalijasi E. Jakubauskė.

Susitelkusios įveikė pandemijos iššūkį

Pastaruosius metus, kai Klaipėdos universitetinė ligoninė buvo paskirta COVID-19 situaciją Vakarų Lietuvoje koordinuojančia gydymo įstaiga, ligoninės Infekcinių ligų departamente darbas vyko kaip niekad intensyviai. Pasak Infekcinių ligų departamento vyriausiosios slaugos administratorės Dianos Kleštornės, per šį laikotarpį nežinomybę keitė išmoktos pamokos, o didžiulę įtampą darbuotojams padėjo įveikti susitelkimas, komandinis darbas ir atsidavimas slaugytojų pašaukimui.

"Pradžioje dėl neaiškios situacijos ir metodinės informacijos trūkumo buvo įvairių nuotaikų, baimių, bet ligoninės personalas puikiai susidorojo su sunkumais. Padėtis greitai tapo visiškai kontroliuojama ir valdoma. Visi darbuotojai, kurie dirbo Infekciniame skyriuje, persiorientavo dirbti su COVID-19 infekcija, prieš tai išėję mokymus dėl asmens apsaugos priemonių naudojimo ir šios infekcijos atpažinimo. Mes, slaugytojos, buvome tos, kurios turėjome būti drąsios, susitelkusios, greitai reaguoti ir atkakliai dirbti. Gaudėme kiekvieną žinią, kaip teisingai elgtis su koronavirusu sergančiais pacientais.

Labai džiaugiuosi, didžiuojuosi ir gerbiu kiekvieną slaugytoją, kuri šiuo ypač sudėtingu laikotarpiu dirbo Infekcinių ligų departamente. Šiame etape ypač buvo svarbi ir ligoninės darbuotojų vienybė, kai slaugytojos ir gydytojai iš kitų ligoninės skyrių savanoriškai ėjo padėti kolegoms, dirbantiems su sergančiaisiais koronavirusu. Sunkiausias buvo ne fizinis, o emocinis krūvis. Čia buvo itin svarbi darbuotojų savitarpio pagalba. Manau, kad mūsų ligoninės gretose - slaugytojos, pasižyminčios svarbiausiomis šios profesijos savybėmis: meile ir pagarba žmogui", - pastebi D. Kleštornė, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbanti daugiau nei 20 metų.

Nuo diagnostikos iki pacientų mokymo

Ligoninės Vidaus ligų departamento slaugytojos kasdieniame darbe susiduria su įvairiomis slaugos situacijomis - nuo pacientų paruošimo diagnostiniams tyrimams iki jų mokymo sergant lėtinėmis ligomis. Pasak Vidaus ligų departamento vyriausiosios slaugos administratorės Linos Kanclerienės, šiuolaikinės slaugos sudėtingumas reikalauja sistemingos slaugytojo veiklos, komandinio darbo, norint, kad pacientų slauga būtų optimali, organizuota bei pagrįsta mokslo žiniomis. L. Kanclerienei slaugytojos profesijos pasirinkimą lėmė išsiugdytos gyvenimiškosios vertybės. Viena jų - noras padėti žmogui.

„Už atjautos ir atsidavimo slypi labai specializuota profesija, kuri reikalauja nuolatinio tobulėjimo, kad atitiktų visuomenės poreikius. Šalia kvalifikacijos ir specialiųjų įgūdžių slaugytojui yra būtinos šios esminės savybės: atsakomybė, dėmesys, atidumas, kantrybė. Pagrindinė kiekvieną slaugos darbuotoją vienijanti savybė - įgūdis ir atsakomybė, kurių reikia norint būti slaugytoju. Ligoninėje sudaromos visos sąlygos nuolat ir sistemingai kelti slaugytojų kvalifikaciją, tobulinti žinias bei įgūdžius. Įstaigoje taip pat diegiamos informacinės technologijos, moderni medicinos ir slaugos įranga, tačiau pagrindine vertybe išlieka pagalba sergančiam žmogui. Didžiuojuosi dirbdama darniame kolektyve, kuriame yra vertinamas kiekvienas darbuotojas. Didžiuojuosi pasirinkta profesija, kurios esmė - viskas paciento labui“, - mintimis dalijasi L. Kanclerienė, ligoninėje dirbanti jau daugiau nei 20 metų.

Onkologijos chemoterapijos skyrius - tarsi šeima

Onkologijos chemoterapijos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Danguolė Gedminaitė, KUL dirbanti 26 metus, juokauja, kad gimė su noru būti slaugytoja.

"Mano vargšės lėlės visos gulėjo ligoninėje, visos buvo slaugomos, joms girdžiau, leidau vaistus. Paaugusi sukarpiau senelio marškinius ir pasisiuvau baltą chalatą... Neįsivaizdavau, kad galėtų būti kitaip. Prieš baigiant mokyklą teko susidurti su mamos liga ir jos išėjimu, teko ją slaugyti, ir tai buvo paskutinis dalykas, įtvirtinęs mano pasirinkimą.

Mano kelias Klaipėdos universitetinėje ligoninėje prasidėjo nuo praktikos Onkologijos chemoterapijos skyriuje. Paskutiniais studijų metais vėl į jį patekau ir likau čia dirbti. Nekeisčiau šio darbo į nieką, nes čia yra mano namai, čia yra pacientai, kurie yra tarsi mano šeimos nariai, esu savo vietoje. Man be galo daug reiškia tai, kad pacientai manęs pasiilgsta, laukia grįžtančios iš atostogų. Kol žmonės pas mus gydosi, mes su kiekvienu susipažįstame, sužinome apie jų buitį, augintinius, šeimas, su kiekvienu nuoširdžiai bendraujame, yra abipusė pagarba ir rūpestis.

Mūsų skyriaus slaugytojos yra universalios - keletą metų padirbusios čia, jos gali lengvai dirbti beveik bet kuriame kitame skyriuje. Onkologijos mokslas yra viena sparčiausiai besivystančių medicinos sričių, kur gydytojai turi dirbti labai intensyviai, o kartu su jais komandoje dirba ir slaugytojai. Reikia išmanyti naujas technologijas, gebėti dirbti kompiuterizuotomis programomis ir sudėtingais įrenginiais, ypač gerai išmanyti neutropeninių pacientų slaugą, mokėti paruošti, saugiai skirti medikamentus, prižiūrėti volumetrines pompas", - mintimis dalijasi D. Gedminaitė

Reanimacijos slaugytojoms pandemija atnešė naujų įgūdžių

KUL Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vyresnioji anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytoja Jolanta Dirgėlienė, ligoninėje dirbanti 12 metų, pripažįsta:

"Darbas labai intensyvus, atsakingas, bet ir labai įdomus. Žinoma, tai nėra lengva, bet kai matai, kad gali pagerinti žmogaus būklę, jam padėti, yra labai smagu. Visoms praktikos ateinančioms atlikti studentėms sakau, kad jei jos nori aktyvaus darbo, žinių ir nuolatinio tobulėjimo, joms reikia rinktis šį skyrių. Mūsų skyriaus pacientai yra labai jautrios būklės. Norint čia dirbti reikia labai daug žinių ir gebėjimų, čia net išmokstame dirbti hemodializės aparatais, įvairiais instrumentais, kurie kituose skyriuose nenaudojami.

Dirbame komandoje su gydytojais, tariamės ir dirbame kartu, kad pacientai gautų geriausią gydymą. Dėl koronaviruso pandemijos teko išmokti naujų dalykų. Iššūkių yra, tačiau mes, slaugytojos, nesame vienos, dirbame komandoje su gydytojais, padidėjus pacientų srautui dėl pandemijos mums padėjo kolegos iš kitų skyrių, dirbome susitelkę.

Emociškai sunku, kai žmonės yra sunkios, kritinės būklės, kai tenka prarasti pacientus, nes nebegalime jiems padėti. Tačiau yra daug pacientų, kurie sėkmingai sveiksta ir tai, kad jie pasveiksta, mums yra pats didžiausias apdovanojimas, padėka ir mūsų džiaugsmas. Kai žmonės išgyvena po sunkių ligų, traumų, tai yra geriausias priminimas, kad dirbame ne veltui. Kartais jaučiame tarsi neviltį, kai nepavyksta išgelbėti žmogaus, tačiau stengiamės padaryti viską, ką galime.

Per pandemiją daug ką pamiršome - ir asmenines, ir valstybines šventes, ir atostogas, ir laisvadienius, ir gimines. Dėl to džiugu, kad galime bent simboliškai paminėti profesinę šventę."

Tarpininkai tarp gydytojo ir paciento

Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje slaugytojai pirmieji pasitinka pacientą, palydi į skyrių ar transportuoja, vykdo gydytojų paskyrimus, atlieka injekcijas, tvarko dokumentaciją, paruošia pacientus diagnostiniams tyrimams, teikia stacionarizavimo ir ambulatorines paslaugas.

"Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje yra suburtas kompetentingas, nuolat tobulėjantis personalas, gebantis pacientams teikti kokybiškas paslaugas. Darbui daro įtaką slaugytojų išsilavinimas, jų požiūris į profesiją. Tai glaudžiai susiję su pacientų lūkesčiais, apimant paslaugų teikimo būdą tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį.

Esame sukaupę patirtį dirbant įdiegtomis informacinėmis technologijomis, modernia medicinos ir slaugos įranga teikiant skubią medicinos pagalbą. Žaviuosi slaugytojo įsisavintomis žiniomis bei įgūdžiais, kurie taikomi įgyjant kokybišką profesinį pasirinkimą. Apima nenusakomas jausmas, kai po sunkios darbo dienos sulaukiama šiltų padėkos žodžių iš paciento, jo artimųjų, už laiku suteiktą kvalifikuotą pagalbą gelbėjant gyvybę. Slaugytojo profesija leidžia tarnauti žmogui ir būti profesionaliu tarpininku tarp gydytojo ir paciento, tarp paciento ligos ir sveikatos", - slaugytojų darbą apibūdina KUL Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė Loreta Kimantienė, įstaigoje dirbanti daugiau kaip 17 metų.

Magiškas akušerės darbas

23 metus KUL dirbanti Rasa Liutikienė, Gimdymo skyriaus vyresnioji akušerė:

"Studijuodama akušeriją iš giminės moterų sužinojau, jog tiek iš tėvo, tiek iš mamos pusės prosenelės buvo kaimo pribuvėjos. Darbas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje man davė labai daug, čia aš užaugau, čia sulaukiau savo profesinio pripažinimo, čia sutikau nuostabių žmonių - mokytojų iš didžiosios raidės, kurie mokė ne tik darbo subtilybių, bet subrandino mane kaip asmenybę. Mano darbas yra mano gyvenimo dalis, net šeimos nariai juokauja, kad sulaukusi gimdyvės skambučio žinau, kiek ji dar gali likti namie, neskubėti į ligoninę, koks turi būti gimdos kaklelio atsidarymas, kokie yra gimdymo laikotarpiai.

Mane žavi akušerės darbas, nes jis tiesiog magiškas. Tai mokslas ir menas, gebėjimas suprasti moterį, jos esmę, jos norus, suteikti jai stiprybę ir viltį, dovanoti savo ne tik rankų, bet ir širdies šilumą. Šiandien man moteris po gimdymo pasakė, kad prisimins mane visą gyvenimą, argi tai ne stebuklas? Aš turiu privilegiją pirmoji paliesti naują gyvybę, dalyvauti šeimos šventėje ir tai vyksta kiekvieną mano budėjimą, tai yra didžiausia dovana. Tuo darbas akušerijos skyriuose ir skiriasi nuo kitų skyrių, nes čia mes matome gimties skausmą, ne ligos, ne sužalojimo, bet gimties, kurį vėliau atperka nepakartojamos akimirkos, džiaugsmas, kurį žmonės prisimena visą gyvenimą, savo vaiko gimimą", - kalbėjo R. Liutikienė.

Pagalba patiems mažiausiems

Klaipėdos universitetinės ligoninės Neonatologijos centre naujagimiams suteikiama aukščiausio lygio pagalba ir turima naujausia mažylių priežiūros įranga. Akušerijos ginekologijos departamento vyriausioji slaugos administratorė Salomėja Gustienė sako, kad galimybė padėti patiems mažiausiems - kūdikėliams, telpantiems delnuose - Dievo dovana.

"Į Neonatologijos centrą, kuriam priklauso Naujagimių reanimacijos ir intensyvios terapijos bei Naujagimių patologijos ir neišnešiotų naujagimių skyriai, patenka patys silpniausieji - mažučiai kūdikėliai, telpantys delnuose. Per metus į KUL patenka apie 1 000 naujagimių, kamuojamų įvairių įgimtų infekcinių susirgimų, vystymosi defektų.

Jiems reikalinga skubi pagalba, nes kartais jų gyvybė kabo tik ant plauko dėl įgimtų ligų ar dėl to, kad per anksti pasibeldė į šį pasaulį. Džiaugiuosi, kad mūsų kolektyvas - kaip susigrojęs orkestras: visi komandiškai susitelkiame ir dirbame. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje dirbu 45-erius metus, nuo pat ligoninės įkūrimo, ir drąsiai galiu sakyti, kad slaugytojos profesija - mano pašaukimas, kuriuo niekuomet nesudvejojau", - pabrėžia S. Gustienė.

Vaistinė aprūpina apsaugos priemonėmis

Ligoninės vaistinės farmakotechnikė Nijolė Sedunovienė, ligoninėje dirbanti beveik 40 metų, sako, kad „kovidiniu“ laikotarpiu vaistinė tapo savotišku sandėliu.

"Pilna dėžių su apsaugos priemonėmis, vaistais. Nuo pirmos dienos labai pasikeitė ir mūsų darbas, ir žmonių elgesys. Net graudu darosi pagalvojus, kaip pandemija sutelkė žmones, kaip jie palaikė mus, esančius pirmose fronto linijose. Iš tikrųjų vyko karas už kiekvieną aprangos detalę, plūdo parama. Džiaugėmės kaip maži vaikai, kad galėjome aprūpinti kolektyvą priemonėmis. Dabar turime visko ir jau nebesijaudiname, kad kažko pritrūks.

Priimame užsakymus iš ligoninės skyrių, kokių priemonių jiems reikia, surenkame jas ir stengiamės, kad priemonės kuo greičiau pasiektų skyrius. Stengiamės į pasikeitimus reaguoti greitai, prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkybių ir išlaikyti sutelktą dėmesį. Yra susiformavę savotiški tandemai su skyrių, departamentų slaugos administratorėmis, slaugytojomis, kad viskas vyktų greitai ir sklandžiai. Stengiamės joms pagelbėti, kiek įmanoma", - kasdienybe pasidalijo N. Sedunovienė.

Kruopštus darbas laboratorijose

„Klaipėdos universitetinės ligoninės klinikinė diagnostinė laboratorija yra trečia pagal dydį Lietuvoje ir viena didžiausių Vakarų Lietuvoje tiek pagal atliekamų tyrimų spektrą, tiek pagal tyrimų skaičių, joje dirba 54 darbuotojai“, - pasakoja vyriausioji biomedicinos technologė Dalia Žeimytė, KUL dirbanti 32 metus. Ji gerai pamena, kaip prieš du dešimtmečius dar buvo daug laboratorinių tyrimų atliekama „rankiniu“ būdu, o šiuo metu tai - automatizuotos sistemos, net pakeičiančios įprastus šviesinius mikroskopus, - skaitmeniniai vaizdai kompiuterio ekrane.

Laboratorija pagal atliekamų tyrimų profilį yra sudaryta iš keturių skyrių: klinikinio, biochemijos, mikrobiologijos ir imunologijos. "Šiuolaikinė laboratorinė medicina naujausių technologijų dėka - viena iš sparčiausiai besivystančių medicinos šakų, todėl, norint sugebėti įvaldyti naujausius laboratorinius metodus, reikia aukštos kvalifikacijos biomedicinos technologų, o tai reikalauja nuolatinio žinių kaupimo, praktinių įgūdžių. Net 70 proc. klinikinių sprendimų priklauso nuo gautų laboratorinių tyrimų rezultatų, todėl yra labai svarbi laboratorinių tyrimų kokybė, savalaikis gautų tyrimų rezultatų pateikimas tyrimų užsakovams, be to, reikia puikiai išmanyti veiksnius, turinčius įtakos laboratorinių tyrimų rezultatams.

Darbas laboratorijoje įdomus tuo, kad jame nuolat mokomės, tobulėjame. Reikia daug kruopštumo, atidumo, yra didelė atsakomybė nieko nesupainioti, nesumaišyti ėminių. Negalime per daug skubėti, kad neįsiveltų klaidų, bet darbą visada atliekame kaip galime greičiau - juk nuo to priklauso pacientų tolesnis gydymas ir sveikata. Labai svarbu, kad visi: gydytojai, slaugytojos, laboratorijų specialistai, visas personalas, būtume sveiki, geranoriški ir susitelkę dėl pacientų sveikatos", - pasakojo D. Žeimytė.Ėminių tyrimai atliekami ir Patologijos skyriuje. Skyriaus vyresnioji patologijos technologė Tatjana Kalugina, KUL dirbanti 32 metus, akcentavo, kad skyrius dirba ne su skysčiais, kaip klinikinė laboratorija, o su įvairiais audiniais, pavyzdžiui, biopsijų ėminiais, operacijų metu paimtais audiniais ir kt.

"Laboratorijoje darome audinių mikropreparatus, kuriuos vertina gydytojai patologai, rašo išvadas. Dabar viskas yra automatizuota, ligoninė aprūpinta reikalinga įranga, kuri nuolat atnaujinama. Tyrimų išvados ir ėminiai lieka mūsų archyve, todėl prireikus vėliau galime atlikti papildomus molekulinius, DNR nustatymo tyrimus. Net praėjus keleriems metams galime surasti medžiagą ir pateikti ją tolesniems tyrimams, vertinimams, moksliniams tyrimams, jei reikia.

Man šis darbas labai įdomus, jame reikia daug kruopštumo, atidumo. Bendraujame su visais skyriais, kurių medikai atlieka chirurgines intervencijas, kur imami įvairūs mėginiai, citologiniai tepinėliai. Mūsų darbas tiesiogiai priklauso nuo to, kaip paimamas mėginys, kaip atliekama jo fiksacija formalinu. Galima sakyti, kad nuo to priklauso 90 proc. tyrimų tikslumo. Tai atlieka slaugytojos, kurios puikiai supranta, kaip reikia paruošti mėginius, su jomis lengva dirbti, jos geranoriškai priima patarimus ir stengiasi mums padėti", - kiekvieno darbuotojo indėlį įvertino T. Kalugina.

Instrumentus ruošia visiems skyriams

Dezinfekcijos ir sterilizacijos skyriuje valomi ir darbui ruošiami visi prietaisai ir priemonės, naudojami kituose ligoninės skyriuose. Dezinfekcijos ir sterilizacijos skyriaus vyresnioji slaugos administratorė-bendrosios praktikos slaugytoja Anžela Tichomirova KUL dirba 34 metus.

"Reikėjo daug išmokti, bet džiaugiuosi čia dirbdama, nes netiesiogiai prisidedame prie kiekvieno paciento pasveikimo - kiekvienas mūsų paruoštas instrumentas liečiasi prie žmogaus.

Visi panaudoti instrumentai surenkami ir specialiose talpyklose atvežami į mūsų skyrių, kuris išdėstytas dviejuose ligoninės korpusuose. Instrumentų yra pačių įvairiausių. Mes juos plauname aštuoniose automatinėse plovimo mašinose, kurios yra naujos, modernios, pritaikytos dideliam krūviui. Švarūs instrumentai, net ir paprasti pincetai, supakuojami pagal griežtus reikalavimus, parenkant tinkamą pakavimo medžiagą. Atidžiai supakuoti švarūs instrumentai sterilizuojami reikiamoje temperatūroje ir tik po to sterilūs išsiunčiami atgal į skyrius.

Džiaugiuosi Dezinfekcijos ir sterilizacijos skyriaus kolektyvu, kuris dirba labai kruopščiai ir atsakingai, turi daug žinių, įgūdžių, pasižymi koncentracija. Mus kiekvieną dieną džiugina žinojimas, kad esame reikalingi ir naudingi, prisidedame prie žmonių sveikimo", - sakė A. Tichomirova.