„Kartais optimizavimui net nereikia didelių finansinių injekcijų – reikia idėjų“, – interviu „Lietuvos sveikatai“ metu kitų metų PSDF biudžetą komentavo ji.
- Seimo opozicija atkreipė dėmesį, kad kitų metų PSDF didėja ne dėl rastų naujų pajamų būdų, o iš inercijos: auga tiek, kiek auga gyventojų PSD įmokos. Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad Sveikatos apsaugos ministerijos veiklą jau laikas vertinti pagal rodiklius. Ką Prezidentūrai indikuoja toks kitų metų PSDF biudžetas?
- Ši Vyriausybė atėjo su tam tikra programa. Tiek programoje, tiek veikloje matome, kad vyksta daug pakeitimų, planai dideli, ir lūkesčiai yra dideli, kad šie įstatymų pakeitimai būtų įgyvendinti. Didžioji dalis jų tikrai pateisina lūkesčius, kuriuos turi visuomenė, Prezidentūra, visa Lietuva ir Europa.
Lūkesčiai buvo dideli ir jų įgyvendinimui, aišku, kad reikia didesnio biudžeto, bet situacija yra tokia, kokia yra. Tikriausiai saugumas yra mūsų lūkestis ir siekiamybė numeris vienas, o jau po to dėliojame kitas programas.
Gal šiuo atveju reikia džiaugtis, kad vis dėlto padidėjimas yra šioks toks, o tie daugiau nei 5 procentai, atsiradę gynybai, bent jau nenuvedė į minusą kitų biudžetų. Aišku, ministerijai bus sunkiau įgyvendinti tai, ką jie žadėjo.
- Už vieną valstybės draudžiamąjį įmoką planuojama padidinti 8 eurais, tačiau pati įmoka vis tiek tėra tik trečdalis to, ką sumoka dirbantieji. Ar yra realių galimybių, ką yra žadėję valdantieji, sulyginti dirbančiųjų ir valstybės draudžiamųjų įmokas?
- Dabartinis didėjimas tikrai nėra ta siekiamybė, kurios link ėjo ši Vyriausybė, bet jų programoje bent jau yra įrašyta prilyginti tai prie vidutinio darbo užmokesčio, o ne prie minimalios algos, kaip tai buvo padaryta anksčiau.
Tad bent sulygintos dimensijos, nuo kurių skaičiuojami mokesčiai. O kokia procentine išraiška – galima derinti pagal situaciją. Tolima siekiamybė yra prilyginti 100 procentų, bet džiaugsimės, jeigu artės nors trečdaliu.
- Dalyvavote Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuriame Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovai aiškino, jog prevencinių programų lėšos lieka nepanaudotos, tad kitąmet jų ir skirs mažiau.
- Prevencinės programos yra tos sritys, kurios užtikrintų sveikesnę visuomenę ir joms investicijos ypač reikalingos. Jau kelinti metai iš eilės iš Europos Komisijos gauname pastebėjimus, kad Lietuva į ligų prevenciją investuoja gerokai mažiau negu Europos vidurkis.
Galbūt tuo ir paaiškinamas sveikatos sistemos neefektyvumas. Mūsų sveikatos rodikliai yra ganėtinai prasti, todėl čia turime susitelkti visi ir galvoti, kaip galime tai pagerinti. Nes VLK funkcija ir yra paskirstyti lėšas, jeigu jų lieka – panaudoti kitur.
Politikai ir sveikatos sistema turėtų ieškoti sprendimų, kaip efektyviau naudoti tas lėšas.
Šiandien turime situaciją, kai į prevencines programas ateina ir sudalyvauja apie 50 procentų populiacijos.
Šie skaičiai padidėjo – anksčiau ateidavo tik trečdalis žmonių. Taip, kalbėjimas, reklaminės kampanijos tikrai padeda, bet reklaminės kampanijos tik iš NVO, visuomeninių judėjimų nėra tokios paveikios.
Reikia žiūrėti į kitas šalis, kur prevencinių programų aktyvinimui skiriami didžiuliai valstybės pajėgumai. Todėl mano pasiūlymas ir buvo, kad tos lėšos, kurios lieka, jos neturi sugrįžti į biudžetą, jas reikia skirti programoms aktyvinti, aktyviau įtraukti regionus.
- Didžiausias dėmesys skiriamas gydymo įstaigoms, kurių pusė nesubalansuoja biudžetų ir sėdi skolose – čia metama daugiausia PSDF lėšų. Ar tai, jūsų nuomone, nėra trumparegiškas matymas?
- Sveikintina ministerijos politika, kad nereikalingos priemokos neturėtų būti mokamos. Tada išgryninamas priemonių, už kurias galimos priemokos, sąrašas; įvertinama, ar įkainiai, kurie yra mokami ligoninėms už paslaugų suteikimą, yra racionalūs ir ar padengia jų kaštus.
Kai išgryninsim šią struktūrą, tuomet gal neliks minusinių paslaugų... Nes yra keista, kaip valstybinės ligoninės, sukaupusios didžiausią kompetenciją, stengdamosi suteikti sveikatos paslaugas auginasi minusą.
- Dar viena skaudi problema – medikų psichoemocinė sveikata. Pasaulinės apklausos rodo, kad šio sektoriaus darbuotojai dažniausiai patiria perdegimą, stresą, mobingą, dalis jų turi suicidinių minčių. Ne išimtis – ir Lietuva. Tačiau SAM vis dar nėra parengusi slaugytojų darbo krūvių aprašo – jis tik rekomendacinis, gydytojai važinėja po visos šalies gydymo įstaigas, jų turimo darbo krūvio realiai irgi niekas netikrina. Matytumėt, kaip būtų galima tai suvaldyti šios kadencijos metu?
- Valstybės auditas parodė, kad daug specialistų dirba didžiuliais virškrūviais keliose gydymo įstaigose ir jie natūraliai perdega.
Įvedant darbo laiko normą ir galų gale pagal Darbo kodeksą sureguliuojant galimybę dirbti daugiausiai pusantro etato, žmonės gal įprastų tiek daug nebeapsirėpti ir bent nesudeginti savęs.
Ministerijos prerogatyva – naikinti toksinius santykius, kovoti su mobingo apraiškomis gydymo įstaigose. Personalo atžvilgiu tai turėtų būti spręstina problema numeris vienas.
- Minite maksimalų pusantro etato krūvį, tačiau kuri partija, bebuvusi valdžioje, bandė tai sureguliuoti, susidurdavo su medikų pasipriešinimu. Matytumėte, kaip ši Vyriausybė tai galėtų pasiekti ir nesusipykti su medikais?
- (Juokiasi.) Turbūt vienintelis kelias yra solidus darbo užmokestis, į kurį, man atrodo, tiesiog šviesiu keliu ir keliaujame.
Dabar jau gydytojų darbo užmokestis yra tikrai gerbtinas. Slaugytojų darbo užmokestį toliau reikia auginti ir tam ministerija PSDF biudžete numatė lėšų.
Mano supratimu, darbo kodeksas galioja visiems ir džiaugiuosi, kad tam tikros jo sampratos jau bandomos perkelti ir pačių medikų.
Nuotolinis darbas reiškia ir darbą iš namų – tai padės gydytojams komfortiškesnėse sąlygose teikti paslaugas.
Visuomet kaip pavyzdys buvo pateikiami radiologai, kurie atsakymą dėl tyrimo teikia dažniausiai kitam gydytojui, kur nėra svarbu būti gydymo įstaigoje tuo metu. Gal bus tuomet galima, neišeinant iš namų, pusę dienos konsultuoti vieno regiono ligoninę, kitą – kito. Taigi, kartais optimizavimui net nereikia didelių finansinių injekcijų – reikia idėjų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą