Sparnus iš Klaipėdos keliantis jaunimas - ne būtinai problema

Be to, aukštųjų mokyklų atstovai teigia, kad studijos - tik viena iš galimybių, kurios gali pritraukti į miestą jaunimo, tačiau kartu reikia ir savivaldos bei verslo įsitraukimo. Akademinės bendruomenės nariai mano, kad į mokslo nuomonę Klaipėdoje priimant svarbius sprendimus atsižvelgiama, nors bendradarbiavimui erdvės dar yra.

Išvažiuoja tikrai ne visi

Klaipėdoje mokslus bendrojo lavinimo mokyklas baigusių jaunuolių ateities pasirinkimai - vienas iš klausimų, aptartų diskusijoje, į kurią mieste veikiančių aukštųjų mokyklų vadovus praėjusią savaitę sukvietė „Vakarų ekspresas“.

Ši diskusija yra „Vakarų ekspreso“ organizuojamo renginių ciklo, kuris baigsis rugsėjo 24 dieną Mėlynosios ateities forumu, dalis. Jame apie miesto ateities galimybes pasisakys miesto vadovai, institucijų, jaunimo atstovai, įvairių sričių profesionalai.

Klaipėdos universitete (KU) miesto mokyklų abiturientai sudaro nemažą dalį visų studentų, teigia šios aukštosios mokyklos rektorius Artūras Razbadauskas.

„Mes kiekvienais metais analizuojame įstojusiųjų skaičių (...) 38 procentai yra baigę Klaipėdos mokyklas, gimnazijas. Turbūt turi įtakos ir universitetinės gimnazijos, universitetinės klasės

62 procentai yra iš Vakarų Lietuvos, o šiuo metu matome vis didesnį studentų skaičių iš Vilniaus ir Kauno, visos Lietuvos, jie renkasi ypač tas studijų programas, kurios yra išskirtinės, pavyzdžiui, biologija, biotechnologijos, okeanografija.

Mūsų rinkodaros strategija yra nukreipti dėmesį į Vilnių ir Kauną, kur yra daugiausiai mokyklas baigiančių moksleivių, jiems Klaipėda tampa įdomi", - kalbėjo rektorius.

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakulteto dekanas Martynas Lapas sako, kad kalbos apie didžiosios dalies klaipėdiečių išvažiavimą studijuoti į didesnius miestus yra stereotipinės.

„Studentai pas mus atvyksta iš regionų, lieka tam tikra dalis Klaipėdos moksleivių ir po truputį pradeda važiuoti Vilnius, Kaunas. Paskutiniai keli metai tą rodo, aš manau, kad tai yra puiku, nes nelieka stereotipinio mąstymo - klaipėdiečiai pabėgo į Vilnių, Kauną.

Mes esame didžiausias miestas Vakarų Lietuvoje ir turėti tokią didelę paletę pasirinkimų, kur gali studijuoti - pradedant nuo biologijos iki šokio ir teatro, tai labai daug variantų, kur žmogus gali save realizuoti", - diskusijoje teigė M. Lapas.

Klaipėdos valstybinės kolegijos (KVK) direktorius Remigijus Kinderis pritaria, kad visų mieste veikiančių aukštųjų mokyklų siūlomos studijos sukuria platų pasirinkimą abiturientams.

Aukštųjų mokyklų vadovai pastebi, kad Klaipėdą vis dažniau renkasi jaunimas iš Kauno ir Vilniaus.

"Paletė tikrai yra labai plati ir turbūt dengianti visą verslo bei viešojo sektoriaus poreikį, yra unikalių studijų programų, kiekviena mokykla gali jomis pasigirti - tai reiškia, kad nedubliuojame vieni kitų, o gebame pasiūlyti naujų studijų paketą, kurio galbūt nėra kituose miestuose.

Mūsų studentų geografija plečiasi, bent jau mūsų kolegija neužsidaro Vakarų Lietuvoje, mus tikrai atranda ir Rokiškis, ir Zarasai, ir didieji miestai, auga studentų skaičius iš Vilniaus ir Kauno, bet ne tokiais tempais, kaip norėtųsi", - teigė R. Kinderis.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LTMA) Klaipėdos fakulteto dekanė Loreta Jonavičienė taip pat sako, kad įstaiga pritraukia studentų iš visos Lietuvos.

„Pritraukia iš visos Lietuvos, kaip ir mūsų paruoštų specialistų pilna visoje Lietuvoje, kultūros ir švietimo įstaigose nuo senų laikų - visur sutinki žmonių, kurie baigė mūsų fakultetą“, - sakė L. Jonavičienė.

Natūrali migracija

Aukštųjų mokyklų vadovai sako, kad mokyklas baigęs jaunimas iš Klaipėdos išvažiuoja nebūtinai dėl to, kad mieste nėra ko studijuoti, o norėdami pakeisti aplinką, siekdami savarankiškumo, vedami noro pažinti pasaulį.

„Mums labai svarbu suprasti natūralų jaunimo kelią - pamatyti pasaulį, kitus miestus, galimybes. Ir viskas su tuo gerai“, - sako SMK Aukštosios mokyklos vadovė Viktorija Palubinskienė.

Lietuvos verslo kolegijos direktorė Jurgita Martinkienė teigia, jog reikia įvertinti ir tai, kad jaunimo lūkesčiai bei poreikiai nuolat keičiasi.

© „Vakarų ekspreso“ diskusijoje vadovai sakė, kad pritraukiant jaunimą į miestą svarbus ne tik aukštųjų mokyklų indėlis. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.

„Jie keičiasi kasmet. Tai, ko jie norėjo prieš penkis-dešimt metų, dabar jau neaktualu - dabar visai kiti jų lūkesčiai.

Matome tokias tendencijas kaip noras greitai įsidarbinti, įgyti realių praktinių kompetencijų, kad galėtų susirasti darbą, jiems taip pat labai svarbi finansinė laisvė, kad jie turėtų unikalų savo poreikių-lūkesčių kelią į studijas, mūsų kolegija tokį kelią ir siūlo", - sakė J. Martinkienė.

„Klaipėdiečiai kad išvažiuoja, tai labai suprantama, jie čia užaugę tikrai svajoja studentauti Vilniuje, Kaune ar užsienyje - tai labai natūralu“, - sako L. Jonavičienė.

VDA fakulteto vadovas M. Lapas sako, kad mokyklas baigę klaipėdiečiai nebūtinai turi likti Klaipėdoje, o išvykusieji gali būti geri miesto reklamuotojai.

„Ne visai sutikčiau su tuo, kad studentas po studijų turi likti Klaipėdoje. Tegul važiuoja - asmeniškai aš žiūriu į juos kaip į potencialius mūsų vėliavnešius - jie skleidžia žinutę, kad šiame mieste buvo gerai“, - teigė M. Lapas.

Svarbu - kad grįžtų

Aukštosios mokyklos atlieka labai svarbų vaidmenį pritraukiant į miestą jaunimą, tačiau studijos yra tik vienas komponentų, kuris vilioja žmones.

„Kodėl studentai renkasi tam tikrą miestą? Dėl visų galimybių, o aukštoji mokykla yra tik vienas iš pasirinkimų, be jo mieste turi būti tinkama infrastruktūra, darbo, laisvalaikio galimybių.

Ką mes turime ir ko, mano nuomone, neišnaudojame - tai, kad esame akademiškas miestas prie jūros, praleisti čia 3-4 metus tikrai yra didelė galimybė.

Visi kartu - aukštosios mokyklos, verslas ir savivalda - turime sukurti tokią terpę, kuri būtų palanki grįžti, gyventi, būti čia skirtingais gyvenimo tarpsniais", - sakė V. Palubinskienė.

LMTA fakulteto dekanė L. Jonavičienė mano, kad reikia bendros strategijos, kurios tikslas - tam tikras prestižas gyventi Klaipėdoje.

„Mane labai liūdina užimama tokia pozicija - kad Klaipėda yra bloga. Mes turime oriai pasakyti - esame uostamiestis, o uostamiesčiai pasaulyje yra geidžiamiausi miestai. Ko reikia jaunam žmogui? Pirmiausia jis turi jausti tam tikrą prestižą, kad kituose miestuose būdami žmonės sakytų: Dieve, kaip man patekti į Klaipėdą?

Kultūros mieste turime tikrai labai daug, ne mažiau nei Vilniuje ar Kaune ir kokybės prasme, ir renginių prasme, bet mažai apie tai kalbame, dėl to susidaro įspūdis, kad Klaipėdoje nieko nevyksta", - sakė L. Jonavičienė.

Aukštosios mokyklos, anot jos, savo funkciją pritraukiant jaunimą atlieka, bet kitoms grandims mieste reikėtų pagalvoti apie paramą įsikuriant ar kitas patrauklumo suteikiančias galimybes.

Nori dalyvauti priimant sprendimus

Klaipėdos aukštųjų mokyklų vadovai sakė manantys, kad siekiant bendrų miesto tikslų akademinė bendruomenė įtraukiama į svarbių vietos visuomenei sprendimų svarstymą, nuolat kalbamasi su verslu.

„Savivaldos bendradarbiavimas su verslu, su akademine bendruomene iš tikrųjų sudaro prielaidas kolegijos siekiui prisidėti prie Klaipėdos augimo ir jo perspektyvų. Bendradarbiaujame su Uosto direkcija, ji kviečia mus atlikti tyrimus“, - sako J. Martinkienė.

M. Lapas sako, kad VDA fakulteto bendradarbiavimas su vietos valdžia ir verslu geriausiai realizuojamas suteikiant galimybę naudoti studentų darbus.

„Mes matomės visur mieste, ir labai tuo džiaugiamės. Tikrai inkorpuoruojamės į miestą vizualine prasme, beveik 70 proc. kursinių darbų, beveik 40 proc. baigiamųjų darbų yra susiję su miesto vizualika, viešosiomis erdvėmis, jų gerinimu, lygiai taip pat tie darbai potencialiai gali būti įgyvendinami.

Mums atrodo, kad miestas yra platforma parodyti jaunimui, ką jie gali padaryti dar būdami studentais, čia labai svarbus faktorius", - teigė M. Lapas.

L. Jonavičienė sako, kad akademija turi galimybę pareikšti savo nuomonę kaip institucija, o studentai - prisidėti prie miesto renginių.

„Manyčiau, kad ta įtrauktis yra - galbūt tai mano asmeninis buvimas, nes esu Kultūros strategijos darbo grupės narė - tikrai esu išgirsta tam tikrais klausimais, diskutuojame labai aktyviai, pats fakultetas rodo iniciatyvas, kad mūsų meninės pajėgos (...) integruojasi į miesto renginius, iš miesto turime tam palaikymą ir skatinimą“, - sakė fakulteto dekanė.

KVK direktoriaus R. Kinderio vertinimu, bendradarbiavimo su savivalda potencialas iki galo neišnaudojamas.

„Tam tikrais klausimais kalbant, diskutuojant ar priimant sprendimus galėtų aukštosios mokyklos būti įtrauktos į diskusijas. Tai didintų ir skaidrumą, ir efektyvumą, ir produktyvumą, nes akademinis pasaulis yra sukaupęs didžiulę ekspertinę patirtį, praktinę patirtį, grįstą mokslu.

Yra iniciatyvų, kur aukštosios mokyklos yra kviečiamos, mes noriai dalyvaujame, mūsų žmonės nori įsitraukti, perduoti savo žinias, gebėjimus, rekomendacijas", - sakė R. Kinderis.

V. Palubinskienė pabrėžė, kad akademinės bendruomenės, savivaldos ir verslo ekosistema Klaipėdoje veikia, bet galima kelti klausimą dėl jos efektyvumo. Vadovė sako, kad mokslo atstovai dar mato papildomų galimybių - kaip galėtų padėti stiprinti miestą ir regioną.

„Mes tą ekosistemą turime, toliau - klausimas, kiek mes ją efektyviai naudojame. Ir čia kiekvienas iš mūsų tikrai galime pasakyti - turime puikių teigiamų pavyzdžių, bet visada matome papildomo potencialo.

Aukštųjų mokyklų potencialas tikrai yra didesnis nei galbūt dabar yra išnaudojimas. Mes galime atnešti tarptautines žinias į miestą, kas leistų stiprinti šį regioną. Jaučiamės tiek dabar prisidedantys prie miesto vystymosi, tiek tikrai turime galimybę tą daryti žymiai platesniu mastu ir giliau, jeigu tik visų sutarimas toje srityje būtų", - kalbėjo V. Palubinskienė.

Klaipėdos universiteto rektorius A. Razbadauskas pritaria, kad bendradarbiavimą priimant svarbius sprendimus dar galima tobulinti, bet jis primena, kad mokslo nuomonė ne visada išgirstama visame pasaulyje.

„Įsitraukiame ir savo ekspertine mokslininkų nuomone, mūsų įsiklausoma iš dalies, aišku, visuomet norisi daugiau galimybių matyti. Bet ir iš nacionalinio konteksto matome, kad ekspertinė nuomonė ne visada politikams yra lemiama, ir geopolitiniame kontekste tą patį matome.

Bet tikimės, į ateitį žiūrint, kad vis labiau bus atsižvelgiama. Norisi būti kuo labiau naudingiems miestui ir aš tikiuosi, kad tų galimybių vis labiau atsiras", - sakė A. Razbadauskas.

Jaunimo žodis

Rengdamasis Mėlynosios ateities forumui „Vakarų ekspresas“ šiemet kalbėjosi ir su ne vienos Klaipėdos mokyklos baigiamųjų klasių moksleiviais, klausė jų - ar miestas atitinka jų lūkesčius, ar su juo siejami studijų bei gyvenimo planai.

Beveik visi moksleiviai teigė, kad baigę mokyklas važiuos iš Klaipėdos.

Tarp pasikartojančių tokių moksleivių sprendimų motyvų buvo trūkstamos studijų kryptys, aukštųjų mokyklų reitingai. Taip pat - noras susipažinti su naujais žmonėmis, pamatyti pasaulio, gyventi savarankiškai.

Baigiamųjų klasių moksleiviai taip pat sakė, kad Klaipėdoje trūksta veiklos - ypač nišiniams, prie populiariosios kultūros nepriskiriamiems užsiėmimams, mieste pasigesta renginių, sąlygų tam tikriems užsiėmimams, vietos bendraminčių susitikimams: „Yra tik “Akropolis„ ir kelios kavinės, ir tos pačios - nesikeičia.“

Kai kuriems jaunuoliams Klaipėda atrodo kaip miestas, kuriam stinga ambicijų - manoma, kad trūksta drąsių sprendimų.

Ieškant pranašumų, uostamiestis diskusijose dalyvavusiems jaunuoliams geras dėl gerai išvystyto viešojo transporto, saugumo ir ramybės, dėl to nemažai moksleivių teigė čia grįšiantys, „kai jau turės vaikų.“

Buvo ir tokių, kurie pastebėjo, jog Klaipėda gera tokia, kokia yra, o kaip problemą galima vertinti nebent nepamatuotus lūkesčius, ko tikimasi iš tokio miesto.