Stresą ir nerimą darbe patiria 79 procentai lietuvių: dažnas susiduria su nemiga, galvos ir širdies skausmu, panikos atakomis

(1)

Stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. Lietuvos gyventojų, o daugiau nei pusė šalies gyventojų mano, kad jų tėvai ir seneliai streso ir nerimo gyvenime patirdavo mažiau. Tokias tendencijas atskleidė naujausia visuomenės apklausa, atlikta tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“.

Tyrimas atliktas bendrovės „Adform“ ir darbuotojus technologijų įmonėse vienijančios bendruomenės „Tech Kinship“ iniciatyva, jo metu apklausti 1008 Lietuvos gyventojai. 

Daugiausiai apklausoje dalyvavusių respondentų – 33 proc. – nurodė, kad darbovietėje patiria vidutinio lygio stresą ir nerimą, o „stiprų“ ir „labai stiprų“ – 22 proc. apklausos dalyvių. Dar 24 proc. gyventojų jų patiriamą stresą ir nerimą apibūdino kaip „žemą“ ir „labai žemą“.

„Apklausa parodė aiškią tendenciją, kad aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai streso ir nerimo patiria daugiau. Pavyzdžiui, tarp gyventojų su nebaigtu viduriniu išsilavinimu vidutinį, stiprų ir labai stiprų stresą ir nerimą teigė patiriantys 24,6 proc. apklaustųjų, tuo tarpu turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą tokių respondentų dalis buvo kur kas didesnė ir siekė 63,5 proc. Na, o kad streso ir nerimo darbe nepatiria visai, nurodė tik penktadalis visų apklaustųjų”, – tyrimo rezultatus komentavo Justina Andrijauskaitė-Karpovičė, „Adform“ produkto valdymo operacijų skyriaus vadovė, viena „Tech Kinship“ bendruomenės įkūrėjų.

Dažniausios streso ir nerimo darbe priežstys – dideli krūviai darbe (42 proc.), įvairūs asmeniniai įvykiai ir situacijos (38 proc.), darbo ir asmeninio gyvenimo balanso trūkumas (29 proc.), nesutarimai su kolegomis ar vadovo palaikymo stoka (21 proc.). Be to, vienas iš dešimties apklausos dalyvių kaip darbe jaučiamo streso ir nerimo priežastį nurodė tai, kad dirba nemėgstamą darbą.

Apklausa taip pat parodė, kad stresas ir nerimas turi didžiulės įtakos žmonių fizinei ir emocinei savijautai bei pasireiškia labai konkrečiais potyriais ir simptomais.

Daugiau nei pusė dėl streso ir nerimo jaučia susierzinimą, du penktadaliai patiria miego sutrikimus ir nemigą, daugiau nei ketvirtadalis – koncentracijos stygių ir galvos skausmą. Be to, daugiau nei penktadaliui stresas ir nerimas pasireiškia padidėjusiu širdies ritmu ir skausmu širdies srityje, o dešimtadalis dėl to patiria panikos atakas, pykinimą, kvėpavimo sutrikimus“, – apklausos rezultatus apžvelgė J. Andrijauskaitė-Karpovičė.

Dar viena įdomi tendencija, kurią parodė tyrimas – 52 proc. apklaustų gyventojų mano, jog mūsų tėvai ir seneliai streso ir nerimo gyvenime patirdavo mažiau.

Apklausa buvo siekiama atkreipti dėmesį į streso ir nerimo darbe problemą bei paskatinti diskusijas organizacijose, ką būtų galima padaryti kitaip, kad neigiamų streso ir nerimo padarinių mūsų visuomenėje mažėtų.

Šiuo tikslu technologijų srities įmonių darbuotojus vienijanti „Tech Kinship“ bendruomenė kartu su „Adform“ surengė diskusiją pavadinimu „Gyventi nerime – nauja realybė?“. Renginyje dalyvavę pranešėjai atvirai dalinosi asmeniniais išgyvenimais apie savo susidūrimą su stresu ir nerimu, o specialistai pateikė naudingų patarimų apie įvairias nerimo įveikimo strategijas. Projekto metu surengta jau trylika renginių, kuriuose kalbama apie emocinę sveikatą įvairiose nepatogiose darbinėse situacijose, jie bus tęsiami ir toliau visus šiuos metus.  

Pataria nedelsti: nerimas – tik vienas žingsnis nuo rimtų sveikatos problemų

„Nerimas kviečia sustoti ir suprasti, kur kūne vyksta disbalansas. Labai svarbu tai daryti iš teisingos pozicijos – neiti per savęs spaudimą ar baudimą, nepradėti keisti savo gyvensenos ir įpročių staiga. Geriau pradėti nuo vieno dalyko ir judėti pamažu, žingsnis po žingsnio, nes priešingu atveju sukelsime sau dar didesnį stresą“, – renginyje kalbėjo sertifikuota holistinės sveikatos specialistė Goda Sadzevičiūtė.

Ištikus nerimo ar panikos atakai, patariama pabandyti sulėtinti kvėpavimą, o kartu ir širdies ritmą, taikant dėmesio nukreipimo metodą „333”: įvardinti tris daiktus aplink save, tris garsus, pajudinti tris savo kūno dalis.

Taip pat teigiama, kad svarbu  išmokti darbe paskirstyti užduotis, prašyti kolegų pagalbos, pasakyti „ne” ir brėžti ribas, nes dažnai nerimą jaučiame dėl per didelio krūvio, atsakomybių ir prisiimtų įsipareigojimų.

Nors stresą ir nerimą patiria dažnas žmogus ir visiškai to išvengti yra sudėtinga, gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis įspėjo, kad nerimas gali virsti ir rimto gydymo reikalaujančia liga – nerimo sutrikimu. Todėl susidūrus su didesnėmis problemomis, kai jau pradeda kilti dvejonių, „ar tikrai su manimi viskas gerai“, gydytojas pataria nedelsti ir pasikonsultuoti su specialistu.

„Jeigu jums kilo mintis, kad reikia nueiti pas specialistą – nueikite. Nėra ko laukti, kol viską surakins. Čia kaip su nugaros skausmu: „ai, neisiu“, o po to jau negali atsilenkti, jau ne eiti, o vežti reikia. Ateisite ir išsiaiškinsite, kad viskas su jumis yra gerai ir eisite namo, bent jau bus ramu“, – pataria D. Jakučionis.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, praėjusiais metais nerimo sutrikimas buvo diagnozuotas 25 milijonams žmonių. PSO duomenimis, iš jų 21 mln. žmonių patyrė nerimo sutrikimą, kuris ilgainiui išaugo į depresiją, o 11 mln. dėl nerimo sutrikimo taip pat susidūrė su alkoholio, narkotikų priklausomybėmis.

„Šių laikų problema yra skatinimas būti besąlygiškai pozityviems (angl. only good vibes). Visiems visą laiką reikia gerai jaustis: negaliu liūdėti, negaliu pykti, negaliu prastai jaustis; nėra blogos nuotaikos, visi turi būti labai gerai nusiteikę, visur šypsotis. Maždaug – negadink mums čia bendros atmosferos su tomis liūdnomis savo nuotaikomis“, – kalbėdamas apie nerimo priežastis įžvalgomis dalinosi gydytojas psichoterapeutas D. Jakučionis.

Justina: „Mokausi gyventi su nerimu“

J. Andrijauskaitė-Karpovičė socialiniuose tinkluose atvirai dalinasi savo patirtimi, kokių išgyvenimų tenka patirti užklumpant nerimui.

Aš turiu draugą, vardu Nerimas. Mes su juo pažįstami jau daug metų. Kartais jis pasipusto padus ir dingsta keliems mėnesiams be perspėjimo, o aš slapta pagalvoju, kad visai apsidžiaugčiau, jei daugiau niekada jo ir nebepamatyčiau. Deja, per tiek metu išmokau, kad netikėtai dingęs, mano draugas Nerimas lygiai taip pat netikėtai apsireikš ir be skrupulų užsikėlęs kojas ant stalo paklaus: „Ar pasiilgai?“



Ne, nepasiilgau. Bet ką padarysi – mokausi su juo gyventi. Kai jis užklysta vidury nakties ir neleidžia man miegoti. Kai jis sugniaužia mano skrandį ir mane ima pykinti vien pagalvojus apie maistą. Kai jis verčia mano širdį plakti taip greitai, kad, atrodo, ji iššoks iš krūtinės, o rankos pradeda drebėti taip smarkiai, jog tenka jas išradingai slėpti, kad negąsdinčiau žmonių”, – socialiniame tinkle savo patirtimi dalinasi Justina.

Moteris atvirauja, kad kartą patirta nerimo ataka buvo tokia stipri, jog po trijų valandų hiperventiliacijos jos draugė bėgo į vaistinę jai pirkti raminamųjų.

Po to mes su Nerimu turėjome labai rimtą pokalbį ir jis suprato, kad gal kiek perlenkė lazdą. Sutarėme gyventi taikiau. Susidūrus su nerimu labai svarbu žinoti, kaip galima sau padėti, ir suprasti, kad nesi vienas. Todėl dažnai dalinuosi apie nerimą savo asmenine patirtimi, suprasdami, kaip tai yra svarbu, daug kalbame apie tai ir mano darbovietėje”, – sako J. Andrijauskaitė-Karpovičė.

 

„Tech Kinship“ diskusijos „Gyventi nerime – nauja realybė?“ įrašą galite rasti čia: https://www.youtube.com/watch?v=bIehfHSZhl0

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder