Normalus skrandžio rūgštingumas siekia 1-2 pH, kas reiškia, jog, jei tokia rūgšti terpė būtų mūsų aplinkoje, mes nė negalėtume joje gyventi, tačiau skrandyje tai yra norma ir net itin svarbu, kad būtų palaikomos svarbiausios funkcijos.
Serga kas ketvirtas
Profesorius pastebi, kad padidėjęs skrandžio rūgštingumas fiziologiškai gali būti susijęs su Helicobacter pylori infekcija bei kitomis retesnėmis būklėmis. Vis dėlto, dažnas, pajutęs kylančią rūgštį, nė nesusimąsto, jog tai gali būti ne vienkartinis pablogėjimas, tačiau liga – gastroezofaginis refliuksas.
„Kada žmonės jaučia rėmenį, deginimą, kai į stemplę atpilamas rūgštus skrandžio turinys, tai nebūtinai yra padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Kai kyla rūgštys, tai yra gastroezofaginio refliukso ligos simptomas.
Žiūrint iš medicininės pusės, dažniausiai tai nėra susiję su padidintu rūgštingumu, tai susiję su rūgštaus skrandžio turinio grįžimu į stemplę – atpylimais. Stemplėje pH turi būti virš 4, joje rūgštinės aplinkos neturėtų būti“, – paaiškino prof. Gediminas Kiudelis.
Rūgštus skrandžio turinys į stemplę patenka toli gražu ne dėl padidėjusio skrandžio rūgštingumo – tai lemia fiziologiniai pakitimai:
„Stemplę nuo skrandžio skiria įskrandis, virš jo yra apatinis stemplės raukas ir jis atsidaro tik valgant, kai žmogus ryja maistą, turinys iš stemplės patenka į skrandį ir jis vėl užsidaro.
Fiziologija yra normali, kai apatinis stemplės raukas apsaugo nuo skrandžio turinio grįžimo į stemplę. Gastroezofaginis refliuksas yra susijęs su apatinio įskrandžio arba apatinio stemplės rauko funkcijos sutrikimais, jis pradeda atsipalaiduoti, kada neturėtų – tarp valgių.“
Tiesa, fiziologinį refliuksą yra patyręs daugelis, tačiau tai dažnai susiję su netinkama mityba, persivalgymu, tačiau jei rūgštus turinys atpilamas daugiau nei du kartus per savaitę, vertėtų susirūpinti, nes tai savo ruožtu signalizuoja apie GERL.
Įtakos turi gyvenimo būdas
Kokia yra pagrindinė priežastis, sukelianti gastroezofaginį refliuksą, kol kas nėra aišku, tačiau išskiriami aplinkos veiksniai, kurie turi įtakos šios būklės išsivystymui.
„Yra įprasti aplinkos veiksniai, tokie kaip nutukimas arba didelių riebaus maisto porcijų valgymas, gazuotų gėrimų vartojimas. Kai kurie maisto produktai sumažina apatinio stemplės rauko tonusą.
Taip pat gali kenkti rūkymas, alkoholis, labai dideli kavos kiekiai. Diafragminės angos išvarža yra svarbi, kai skrandis yra pakilęs virš diafragmos ir dėl to apatinis raukas veikia blogiau, susidaro geresnės sąlygos refliuksui“, – ligos sukėlėjus vardijo gydytojas gastroenterologas.
Dažnai su gastroezofaginio refliukso liga susiduria ir nėščiosios – tai lemia fiziologiniai pokyčiai, pavyzdžiui, progesterono kiekio padidėjimas, o tai atpalaiduoja stemplės rauką, taip pat padidėja spaudimas pilve, dėl ko keičiasi diafragmos padėtis ir silpnėja stemplės rauko tonusas.
Dažniausiai gastroezofaginio refliukso ligą lydintys simptomai yra rėmuo ir atpylimai rūgštimi, tačiau būna ir netipinių, ne kiekvienam pacientui pasitaikančių simptomų, kurie taip pat gali pasireikšti.
„Dažniausiai tai yra balso prikimimas, krenkštimas, kosulys, gali būti dusulio atvejų, kas apsunkina bronchinės astmos, jeigu pacientas serga, eigą.
Tokie simptomai yra netipinai, juos sunku priskirti gastroezofaginiui refliuksui, nes juos gali sąlygoti ir kitos ligos“, – kalbėjo profesorius ir pridūrė, jog pasireiškus netipiniams ligos simptomams būtini nuodugnūs tyrimai, jog būtų nustatyta tiksli diagnozė ir skiriamas atitinkamas gydymas.
Komplikacijos pasireiškia retai
Kovoti su lengva ligos forma padeda epizodinis vaistų vartojimas ir gyvenimo būdo korekcija, tačiau yra sunkių atvejų, kai nekontroliuojant ligos gali įvykti komplikacijos:
„Jeigu tai yra sunkesnės ligos formos, susijusios su stemplės pažeidimu, kada stemplėje atsiranda žaizdos, erozijos, opos, tokios būklės yra pavojingesnės, ilgainiui gali išsivystyti vadinama Bareto stemplė, kai stemplės gleivinė pradeda keistis, metaplazuoti, epitelis pradeda kisti, dažniausiai atsiranda kubinio, cilindrinio epitelio, žarninės metaplazijos ir tokie pasikeitimai gali sukelti priešvėžinę gleivinės transformaciją.
Bareto stemplė yra priešvėžinis, priešnavikinis susirgimas ir jis didina stemplės vėžio riziką.“
Blogiausias scenarijus – stemplės vėžys, adenokarcinoma, dažnai susijusi su refliuksu, tačiau Lietuvoje šios ligos atvejų nėra itin daug. Profesorius sako, jog didesnė problema yra plokščialąstelinė karcinoma, plačiai paplitusi Lietuvoje, tačiau su GERL tai neturi jokių sąsajų.
„Taip pat gali išsivystyti stemplės susiaurėjimas dėl randėjimo, jeigu dažnos žaizdos stemplėje, vystosi randai ir stemplė gali susiaurėti, tuomet žmogus negali normaliai praryti maisto.
Kartais opos gali kraujuoti, dėl kraujavimo žmogus gali pateikti į ligoninę“, – galimas komplikacijas vardijo prof. G. Kiudelis, tačiau pridūrė, kad lyginant su gastroezofaginio refliukso ligos paplitimu, komplikacijos pasireiškia vos 1 proc. sergančiųjų – GERL komplikuojasi itin retais atvejais.
Kontrolei – gyvensenos pokyčiai
Vis dėlto, gastroezofaginio refliukso ligą lengvai galima kontroliuoti – tam šeimos gydytojas gali skirti vaistus, tačiau svarbiausia koreguoti gyvenimo būdą. Greičiausiai, kiekvienam žinomi sveikos gyvensenos principai, tačiau ne visi jų laikosi ir pritaiko savo kasdienybėje.
„Reikia sveikai gyventi, tik reikia neperlenkti lazdos. Visi žino paprastus dalykus – kad reikia nerūkyti ir negerti, nepersivalgyti, neprisivalgyti daug.
Dabar madingas protarpinis badavimas, kai žmonės nevalgo 17 valandų, o paskui iš karto suvalgo maisto už tris dienas – tai netinka, geriau valgyti triskart per dieną, saikingai“, – pataria gydytojas gastroenterologas.
Svarbi sveika mityba – mažiau gyvulinių riebalų, daug ląstelienos. Taip pat, jei vartojate daug kavos, verta vartojamą kiekį sumažinti.
Universalios mitybos taisyklės gali tikti kiekvienam, tačiau susidūrus su GERL rekomenduojama stebėti savo situaciją individualiai, vesti maisto dienoraštį, kad būtų galima atsekti, kokie produktai sukelia būklės pablogėjimą.
„Kiekvienas žmogus yra labai geras daktaras sau ir jeigu save stebi, pastebi, kokie maisto produktai provokuoja simptomus“, – pridūrė profesorius.
Vis dėlto, lietuviams būdingas vienas ydingas bruožas – visais būdais vengiama vartoti vaistus, nes tai tarsi indikuoja, jog žmogus jau ligonis, tačiau prof. G. Kiudelis sako, jog racionaliai vartojant vaistus, paskirtus specialisto, su problema tvarkytis bus paprasčiau.
Atsakė, kada galima imtis liaudiškų priemonių
Įvairūs naminiai būdai gali atnešti daugiau žalos nei naudos – vieni griebiasi sodos, kiti geria bulvių sultis, treti actą, o pastarojo profesorius nerekomenduoja vartoti visai.
„Acto tikrai nerekomenduočiau gerti, nes galima ir perdozuoti, ir apsinuodyti, netaisyklingai praskiesti, galų gale tai tikrai nėra tinkamas gydymo būdas. Sakykim, galima išgerti pieno stiklinę ir kai kuriems to pakanka.
Liaudies priemones labai sunku komentuoti, bet akademinės medicinos atstovai laikosi paprastų taisyklių – jeigu būdas yra saugus ir nekenkia sveikatai, kitoms sistemoms, neturi žalingo potencialo, tada su juo viskas gerai, galima naudoti, jeigu žmogui padeda.
Tačiau jeigu pradedama imtis drastiškų būdų, kurie išeina už sveiko proto ribų – žmonės prisisiunčia įvairių kiniškų žolių, pradeda gerti actą nesuprantamais kiekiais, tada mes esame prieš, nes tokie būdai gali sukelti žalos“, – namines priemones komentavo prof. G. Kiudelis.
Jei sukilo rūgštis, galite keliauti į vaistinę ir vaistininko paprašyti nereceptinių vaistų, mažinančių rūgštingumą, vadinamųjų antacidų, kurie dažniausiai yra įvairių druskų mišiniai.
Tačiau per savaitę du ar daugiau kartų susiduriant su rūgštaus turinio atpylimu į stemplę, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris paskirs tinkamą gydymo būdą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą