Bendrovė savo mokslinės fantastikos koncepciją pristatė aštuonių minučių trukmės vaizdo įraše, papildytame siaubą keliančiais garso efektais.
CGI demonstracijoje visiškai robotizuota sistema vienu metu nuima galvas nuo donoro ir recipiento kūnų, o po to jas pakeičia ant siaubingo konvejerio.
Be pacientų nėra jokių žmonių, nes dirba robotų rankos ir daugybė lazerių, o dirbtinis intelektas valdo šią itin sudėtingą ir kol kas tik teorinę operaciją.
BrainBridge“ teigia, kad ši sistema suteiks naują viltį pacientams, sergantiems tokiomis nepagydomomis ligomis kaip nepagydomas vėžys, neurodegeneracinės ligos, tokios kaip Alzheimerio ir Parkinsono ligos, ir paralyžius.
Tačiau viena iš pagrindinių kliūčių yra tai, kad medicina kol kas nesugeba tinkamai atkurti nervų ir nugaros smegenų pažeidimų.
Jei to nebus padaryta, bet kuris galvos transplantacijos recipientas bus paralyžiuotas žemiau kaklo.
Įmonė dabar ieško ekspertų, kurie padėtų įveikti šias kliūtis, ir tikisi, kad koncepcijos pristatymas „pritrauks geriausius talentus iš viso pasaulio, norinčius praplėsti biomedicinos mokslo ribas ir pakeisti pasaulį“.
„Tikimės, kad artimiausiu metu projektas lems proveržį nugaros smegenų rekonstrukcijos ir viso kūno transplantacijos srityse“, - sakė „BrainBridge“.
„Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje projektas išsiplės į sritis, keičiančias mums žinomą mediciną.“
Projekto koncepciją sukūrė projekto vadovas, Dubajuje gyvenantis biotechnologas ir mokslo populiarintojas Hashemas Al-Gaili.
„Kiekvienas ‚BrainBridge‘ koncepcijos žingsnis buvo kruopščiai apgalvotas remiantis išsamiais moksliniais tyrimais, kuriuos atliko ir paskelbė įvairių mokslo sričių ekspertai“, - sakė jis.
„Mūsų technologijos tikslas - praplėsti medicinos mokslo galimybių ribas ir pasiūlyti naujoviškus sprendimus tiems, kurie kovoja su gyvybei pavojingomis ligomis.
Mūsų technologija žada atverti duris į gyvybes gelbstinčius gydymo būdus, kurių vos prieš kelerius metus nebuvo galima įsivaizduoti.
Transplantacijos donoru taps pacientas, kurio smegenys yra mirusios, tačiau jo kūnas funkcionuoja, o gyvybiškai svarbūs organai yra geros būklės.“
Tačiau procesas tuo nesibaigia: planuojama persodinti ir donoro veidą. Veido transplantacijos jau sėkmingai atliekamos, tačiau tai itin sudėtingos operacijos, reikalaujančios mėnesių planavimo ir kelių chirurgų komandų.
Pagal „BrainBridge“ planus operacija bus atliekama naudojant tą patį dirbtiniu intelektu pagrįstą robotą chirurgą, kaip ir galvos transplantacija.
Bendrovės pareiškime priduriama: „Procese naudojamos pažangios didelės spartos robotų sistemos, kad būtų išvengta smegenų ląstelių irimo ir užtikrintas sklandus suderinamumas.
Visa procedūra atliekama naudojant realaus laiko molekulinio lygio vaizdus ir dirbtinio intelekto algoritmus, kad būtų lengviau tiksliai sujungti nugaros smegenis, nervus ir kraujagysles.“
Kadangi procesas dar tik koncepcijos stadijoje, patikimos informacijos apie tai, kiek veiksminga bus operacija, nėra daug, tačiau reklaminiame vaizdo įraše pateikiama išsami informacija apie tai, kaip kūnai bus aušinami ir naudojamas polietilenglikolis, padedantis „suklijuoti“ nugaros smegenis.
PEG jau naudojamas nugaros smegenų pažeidimams gydyti.
Po operacijos bus teikiama didelė fizinė reabilitacija ir psichologinė pagalba, o po jos pacientas keturias savaites bus laikomas dirbtinėje komoje, kad transplantacijos vietos užgytų.
Pirmasis užfiksuotas bandymas persodinti galvą buvo atliktas šuniui 1908 m., tačiau buvo nesėkmingas.
XX a. šeštajame dešimtmetyje daktaras Vladimiras Demichovas tęsė šį darbą, persodindamas gyvas galvas kitiems šunims, taip iš esmės sukurdamas dvikojus šunis.
Techniškai tai nebuvo laikoma galvos transplantacija, ir nė vienas iš tiriamųjų ilgai negyveno, o tai nestebina.
XX a. septintajame dešimtmetyje mokslininkas daktaras Robertas Vaitas (Robert White) atliko galvos persodinimą, arba „galvos pakeitimą“, rezus makakai.
Gyvūnas gyveno aštuonias dienas ir galėjo matyti, girdėti, užuosti ir įkąsti vienam iš daktaro White'o kolegų, tačiau naujame kūne negalėjo judėti, nes komandai nepavyko prijungti nugaros smegenų.
Jis yra atlikęs apie 30 tokių transplantacijų.
Neseniai neurochirurgas Sergio Canavero paskelbė, kad sėkmingai atliko žmogaus galvos transplantaciją.
Tačiau ir donoras, ir recipientas mirė, todėl kilo abejonių, kaip tiksliai galima įvertinti sėkmę.
Dabar jis tikisi, kad pirmoji gyvos galvos transplantacija „jau visai netoli“, ir planavo operaciją atlikti nepagydomai sergančiam vyrui, kuris persigalvojo įsimylėjęs.
Dabar daugumai žmonių galvos transplantacija lieka labai tolima ir galbūt niekada nebus įmanoma.
Tačiau pažanga, pasiekta bandant ją įgyvendinti, - jei ji bus morali, - galėtų lemti didžiulį šuolį medicinos priežiūros srityje, ypač stuburo smegenų pažeidimų srityje.
Ar vieną dieną galvos keisis vietomis kaip automobilių dalys gamykloje, dar neaišku.
Tačiau, pasak BrainBody, be varginančio trapaus kūno smegenys galėtų gyventi kelis šimtus metų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą