Tyli grėsmė: virusas be gydymo ir be vakcinos plinta pasaulyje

Kas yra čiukungunija?

Čiukungunija – tai RNR virusas iš alfavirusų genties, pirmą kartą nustatytas 1952 m. Tanzanijoje. 

Jo pavadinimas kilęs iš kimakon­de kalbos ir reiškia „tas, kuris susilenkia“ – taip apibūdinama ligonio laikysena dėl stiprių sąnarių skausmų.

Liga dažniausiai pasireiškia aukšta temperatūra ir intensyviais sąnarių skausmais, trunkančiais nuo kelių dienų iki kelių savaičių. 

Kai kuriais atvejais jie tampa lėtiniai. Mirtingumas nuo šio viruso itin retas ir dažniausiai susijęs su silpnesnį imunitetą turinčiais asmenimis – naujagimiais ar senjorais su lėtinėmis ligomis.

Kaip plinta liga?

Virusas perduodamas per uodų įkandimus – dažniausiai per Aedes aegypti (egiptinį uodą) ir Aedes albopictus (Azijos tigrinį uodą). 

Pastarasis pastaraisiais metais įsitvirtino net ir vidutinio klimato zonose, įskaitant Europą. Dėl klimato kaitos ir globalios prekybos šių uodų arealas plečiasi, todėl protrūkiai registruojami už tropikų ribų.

Svarbu pažymėti, kad čiukungunija neperduodama tiesiogiai nuo žmogaus žmogui – užsikrėsti galima tik per užkrėsto uodo įkandimą.

Kodėl Kinijoje imtasi ypatingų priemonių?

Kadangi vakcina nuo čiukungunijos nėra plačiai prieinama, o specifinio gydymo nėra, Kinijos valdžia ėmėsi griežtų kontrolės veiksmų:

Dronai stebi stovinčio vandens telkinius, kur veisiasi uodai.

Komandos šalina ar dezinfekuoja šias vietas.

Įvestos didelės baudos už stovinčio vandens rezervuarus privačiuose kiemuose.

Bandomi biologinės kontrolės metodai – į vandenis leidžiamos žuvys, naikinančios uodų lervas, ir net plėšrūs uodai, medžiojantys tigrinius uodus.

Ką tai reiškia Europai?

Azijos tigriniai uodai jau įsitvirtino daugelyje Europos šalių, todėl ekspertai neatmeta galimybės, kad artimiausiais metais čiukungunijos protrūkiai gali pasiekti ir mūsų regioną. 

Be to, tie patys uodai platina ir kitas ligas – dengės karštligę, Zikos virusą, geltonąją karštligę.

Kaip apsisaugoti?

Specialistai pataria:

• Naudoti uodus atbaidančius purškalus ir repelentus.
• Miegoti po tinkleliais nuo uodų, ypač keliaujant į rizikos zonas.
• Šalinti stovinčio vandens telkinius kiemuose.
• Keliaujant į šalis, kuriose registruojami protrūkiai, svarstyti galimybę pasiskiepyti (jei tokia vakcina prieinama privačiai).

Perspektyvos

Nors ši situacija nėra tokia pavojinga kaip COVID-19 pandemija, dėl klimato kaitos, uodų plitimo ir virusų mutacijų tikimasi, kad tokių protrūkių ateityje daugės. 

Tai – dar vienas įrodymas, kad klimato ir biologinės rizikos klausimai tampa vis svarbesni visuomenės sveikatos darbotvarkėje.