Tyrimas: daugiau nei pusė gyventojų skubios gydytojo konsultacijos ieškotų privačiose klinikose

2023 m. lapkričio 16–27 dienomis atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, beveik šeši iš dešimties (57 proc.) Lietuvos gyventojų, esant skubiam gydytojo konsultacijos poreikiui, kreiptųsi į privačią gydymo įstaigą. Priešingai teigiančių šalies gyventojų beveik perpus mažiau – 26 proc., nežinančių, kur kreiptųsi pirmiau – 17 proc.

Privačiose gydymo įstaigose skubios gydytojo konsultacijos ieškotų tiek privačiose, tiek valstybinėse gydymo įstaigose per pastaruosius dvejus metus besilankę pacientai. Iš besilankiusių privačiose tokių būtų net 80 proc. Lietuvoje, o beveik 58 proc. skubios gydytojo konsultacijos čia ieškotų ir per paskutinius dvejus metus apsilankę valstybinėse klinikose, atskleidė tyrimas.

„Jeigu žmogų kamuoja kažkokia sveikatos problema ir jam reikalinga skubi gydytojo konsultacija, jo apsisprendimą eiti į privačią ar į valstybinę gydymo įstaigą lems tai, kur jam pavyks greičiau jos sulaukti. Tačiau jei finansinės galimybės leidžia, jis nelauks ilgų mėnesių valstybinėje gydymo įstaigoje, o kreipsis į privačią. Ilgas laukimas eilėje pas gydytoją netgi gali kainuoti gyvybę“, – teigia Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkė Vida Augustinienė.

Beje, daugiau nei ketvirtadalis (27 proc.) šalies gyventojų, apsilankę valstybinėse klinikose per pastaruosius dvejus metus, į jas, esant skubiam gydytojo konsultacijos poreikiui, nesikreiptų, o 15 proc. nežinojo, kur kreiptųsi pirmiau. Tuo tarpu tarp apsilankiusiųjų privačiose – tokių tik 14 proc. bei 6 proc. nežinančių.

Esant skubiam gydytojo konsultacijos paslaugų poreikiui, į privačią gydymo įstaigą dažniau kreiptųsi moterys (61 proc.) nei vyrai (53 proc.), 30–49 metų žmonės (61 proc.), miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu (68 proc.), vadovai (64 proc.) bei specialistai ir tarnautojai (67 proc.), dirbantys valstybiniame sektoriuje (66 proc.).

Kad, esant skubiam gydytojo konsultacijos poreikiui, nesikreiptų į privačias gydymo įstaigas dažniau nurodė respondentai su nebaigtu viduriniu išsilavinimu bei su mažiausiomis (iki 1000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį, pensininkai, darbininkai ir ūkininkai bei bedarbiai ir namų šeimininkės.

Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“ apklausą, kurios metu buvo apklausti 1018 pilnamečių Lietuvos gyventojų, vykdė tiesioginiu interviu metodu.