Tyrimas: kokiomis ligomis labiausiai bijo susirgti lietuviai?

Lietuvos gyventojai kasdieniame gyvenime dažniausiai susiduria su širdies ir kraujagyslių ligomis, tačiau labiausiai bijo onkologinių susirgimų.

 

 

Sveikata – brangiausias turtas ir viena dažniausių ne tik pokalbių, bet ir vidinių apmąstymų temų. Žmonės trokšta būti kuo sveikesni, bet tuo pačiu prisipažįsta, kad sveikata norėtų rūpintis labiau, o atliktame tyrime atskleidžia ir baugiausias ligas.

Mažiau sveikata rūpinasi vyrai

Gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Life“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko tyrimą, kuriame apklausė per 1000 įvairaus amžiaus, skirtingo išsilavinimo ir gyvenamosios vietos Lietuvos gyventojų. Įdomu tai, jog apklausa buvo vykdoma dukart – 2019-tais ir 2021 metais, prieš ir per pandemiją, todėl galima palyginti, kaip siaučiantis koronavirusas pakeitė žmonių nuomonę į savo sveikatą ir rūpinimąsi ja.

Žmonės prisipažino, kad sveikatai dėmesio skiria ne tiek kiek norėtų. Ypač skeptiški šiuo klausimu   buvo vyrai bei didmiesčių gyventojai, savo pastangas dažniausiai vertinę 5-6 balais iš dešimties. Moterys gi savo pastangas gerokai dažniau vertino aukštesniais balais – nuo 7 iki 10.

Įdomu, jog koronaviruso pandemija pakeitė Lietuvos gyventojų nuomonę apie rūpinamasi savo sveikata į neigiamą pusę. 2019 metais pastangų įvertinimo vidurkis buvo kiek didesnis nei 7, o 2021-ais nukrito iki 6,48 balų.

„Apklausa rodo, kad auga lietuvių dėmesys ligoms, jų galimai prevencijai. Norisi tikėtis, kad mažėjant apribojimams šie nuogąstavimai virs realiais veiksmais“, – pastebi Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas.

Labiausiai baiminasi onkologinių susirgimų

Beveik 7 iš dešimties apklaustųjų sakė, kad labiausiai bijo onkologinių susirgimų, o pusė – širdies ir kraujagyslių ligų. Įdomu, jog dėl onkologinių ligų labiau nerimauja moterys, o dėl širdies ir kraujagyslių susirgimų – vyrai. Pandemijos metu lietuvių nerimas dėl širdies ir kraujagyslių ligų išliko nepakitęs, o štai dėl onkologinių susirgimų – ženkliai išaugo (2019 m. kaip didžiausią nerimo šaltinį vėžinius susirgimus įvardino beveik 10 proc. mažiau apklaustųjų).

Tarp ligų, kurių baiminamasi labiausiai, taip pat buvo dažnai minimos psichikos ligos (jų labiausiai bijo mažesnių miestų/rajonų centrų, kaimo gyventojai), trečdalį žmonių neramina regėjimo netekimas.

Su sveikata susijusios baimės skiriasi ir pagal apklaustųjų amžių. Štai jaunimas, paklaustas apie ligas, gerokai dažniau minėjo infekcinius susirgimus, o vyresnio amžiaus respondentai – psichines ligas.

Net 74 proc., respondentų įsitikinę, jog papildomas sveikatos draudimas, suteikiantis galimybę gydytis privačiose gydymo įstaigose, prisidėtų prie žmogaus sveikatos gerbūvio.

Apklausoje dalyviai taip pat įvardino, kokiomis ligomis serga artimos aplinkos žmonės – net 62 proc. mato, kaip jų artimieji kovoja su širdies-kraujagyslių sistemos ligomis, penktadalio artimieji turi diabetą, o trečdalis bendrauja su onkologinę ligą turinčiais žmonėmis.

Moterims aktuali svorio kontrolė, vyrams – sveika mityba

Daugelis apklaustųjų mano, jog rūpinimasis sveikata prasideda nuo sporto ir judėjimo, o per karantiną ši nuomonė dar labiau sustiprėjo. Taip teigė net 55 proc. (2019 m. – 48 proc.) dalyvavusių apklausoje. Sporto ir judėjimo svarbą ypač pabrėžė aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai ir miestų gyventojai.

„Augant žmonių pajamoms, o ši tendencija ryški pastaruosius dvejus metus, stiprėja ir jų susirūpinimas savo sveikata. Tai natūralus procesas: atsiranda santaupos, patenkinami baziniai gyvenimo poreikiai, pradedama ieškoti saugumo, todėl stengiamasi kaip įmanoma ilgiau išlaikyti pasitenkinimą teikiantį gyvenimą. Judėjimas ir sportas yra svarbi to dalis“ – sako Marius Dubnikovas, „Compensa Life“ verslo plėtros vadovas.

Didelę reikšmę sveikatai daro ir mityba, įsitikinę per 40 proc. apklaustųjų. Trečioje vietoje, pasak lietuvių, yra profilaktinis sveikatos patikrinimas, kurį ypač  dažnai minėjo vyresni nei 46 metai respondentai.

Įdomu ir tai, jog alkoholio ribojimas, maisto papildų vartojimas ir grūdinimasis daugeliui nesukelia asociacijų su  rūpinimųsi sveikata.

Paklausti apie asmeninius su sveika gyvensena susijusius lūkesčius, net 50 proc. (2019 m. 41 proc.) apklaustųjų svajoja daugiau judėti ir sportuoti, o 48 proc. (dauguma vyrai) norėtų sveikiau maitintis. Per karantiną nuo 22 iki 36 proc. išaugo moterų, susirūpinusių svorio kontrole, dalis.

„Tyrimas leidžia daryti išvadą, kad nepaisant per karantiną priaugtų kilogramų, o gal kaip tik būtent dėl jų, Lietuvos gyventojų suvokimas apie judėjimo, sporto, sveikos mitybos ir svorio kontrolės svarbą gerai savijautai išaugo“, – teigia I. Zokas.

Sidebar placeholder