Tyrimas pribloškė: beveik 4 iš 10 vaikų patys sako, kad jiems reikia psichologinės pagalbos

Daugiau nei trečdaliui reikia pagalbos

Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkų teigimu, šie rezultatai rodo, kad net ir tokio jauno amžiaus mokiniai geba tiksliai signalizuoti apie savo emocinius sunkumus, o mokyklos turėtų keisti pagalbos nustatymo metodus, rašo „StudyFinds“.

Žurnale „Journal of Mental Health“ publikuotame tyrime buvo išanalizuoti 19 132 Kalifornijos penktos klasės moksleivių apklausos atsakymai. Tyrėjai nustatė, kad beveik 40 proc. vaikų atsakymai aiškiai parodė savarankiškai suvokiamą psichologinės pagalbos poreikį.

Tai itin reikšmingas skaičius, turint omenyje, kad tokio amžiaus vaikams suaugusieji labai retai suteikia galimybę patiems tiesiogiai išreikšti savo nuomonę šiuo klausimu.

Mergaitės atviresnės nei berniukai

Iki šiol mokyklos dažniausiai rėmėsi tėvų, mokytojų pastebėjimais bei oficialiais testais, kad nustatytų, kurie mokiniai patiria sunkumų. Tačiau šis tyrimas papildo augančius įrodymus, kad trumpas, tiesioginis klausimas pačiam vaikui gali būti greičiausias ir efektyviausias būdas pastebėti pirmuosius pavojaus signalus.

© Moksleiviai. | ELTA / Josvydas Elinskas

Analizė parodė, kad mergaitės dažniau nei berniukai signalizavo apie pagalbos poreikį, o labiausiai linkę prašyti paramos buvo vaikai, kurie dažniau jautė liūdesį, stresą ar vienatvę.

Būtini tolesni tyrimai prieš taikant praktikoje

Nors gauti rezultatai verčia sunerimti, tyrimo autoriai ragina neskubėti daryti skubotų išvadų. Jie pabrėžia, kad, prieš pradedant naudoti šį tiesioginio klausimo metodą mokyklose kaip pirminį atrankos įrankį, būtina atlikti papildomus tyrimus.

Mokslininkai turi įsitikinti, ar toks paprastas klausimas yra patikimas ir moksliškai pagrįstas ankstyvasis indikatorius, leidžiantis tiksliai nukreipti vaikus toliau profesionaliai vertinti bei paramai gauti.

Parengta pagal Alfa.lt