Sveikatos apsaugos ministerijoje yra parengtas ministro Arūno Dulkio įsakymo projektas, kuriame numatyta, kad „už kiekvieną, prie atitinkamos Asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios pirmines ambulatorines šeimos medicinos asmens sveikatos priežiūros paslaugas, prisirašiusį šeimos gydytojo ir jo komandos bet kokia forma (žodžiu, raštu, elektroniniu paštu, telefonu ir kt.) paskatintą skiepytis ir paskiepytą pirmąja COVID-19 vakcinos doze asmenį, iš valstybės biudžeto lėšų skiriamos skatinamosios lėšos - 5 Eur.
Skatinamasis priedas mokamas už kiekvieną kalendorinį mėnesį, skaičiuojant nuo 2021 m. liepos 1 d."
Moka už visus skiepus
„Vakaro žinių" kalbinta Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė sako, kad priedas medikams būtų mokamas tik už tuos pacientus, kurie bus paskiepyti gydymo įstaigoje, kurioje dirba konkretus šeimos gydytojas.
Tai reiškia, kad jeigu Vilniuje priregistruotas pacientas atostogų metu pasiskiepys Palangoje, šeimos gydytojui priedas nepriklausys.
J.Sejonienė įsitikinusi, kad ši tvarka paskatins medikus labiau prisidėti prie vakcinavimo proceso. Be to, ji atskleidžia, kad priedas prie algos už paskiepytus pacientus - įprasta praktika.
Tiesa, už skiepus nuo koronaviruso numatyta kiek didesnė nei įprasta suma.
„Skiepijimas yra skatinamoji paslauga - už kiekvieną skiepą šeimos gydytojams yra primokama.
Vaistai nuo COVID-19 neturi būti išskirtiniai, už juos taip pat turi būti mokama. Man atrodo, kad vakcinacijos įkainis yra fiksuotas, tačiau gali būti, kad koronaviruso atveju įkainis numatytas didesnis. Nes ir situacija šiuo metu yra tokia, jog kitų skiepų apimtys - geresnės", - sakė J.Sejonienė.
Pasigenda realios statistikos
Keturių vaikų mama Renata Venslovienė „Vakaro žinioms" sakė, kad šeimos gydytojai neprivers jos šeimos persigalvoti ir skiepytis. Tačiau moteris baiminasi dėl vyresnio amžiaus žmonių.
„Senoliai labai pasitiki šeimos gydytojais, nes kitų informacijos šaltinių tokie žmonės turi mažiau. Todėl senolius tai tikrai paveiks.
Bet siūlyčiau, jei jau gydytojas skatina skiepytis, tegul prisiima ir atsakomybę, jeigu po to pasireikštų šalutiniai poveikiai ar rimtos komplikacijos. Juk šiandien niekas nekalba apie tai, koks jau dabar matomas tikrasis skiepų poveikis.
Pavyzdžiui, kiek žmonių mirė, kurie buvo paskiepyti? Tokia statistika neskelbiama, nes sakoma, kad tai nesusiję su skiepais. Bet mes juk visi turime gimines ir artimuosius ir matome, kad žmonės miršta po skiepų.
Štai ir mano pačios dėdė visai neseniai buvo paskiepytas ir iš karto po to pateko į ligoninę", - sakė R.Venslovienė.
Finansinė paskata medikams jai atrodo kaip korupcija: „Tai atrodo kaip korupcija, flirtas, nesąžiningas susitarimas.
Juk valstybė prašo medikų už pinigus atlikti darbą, kuris jiems nepriklauso, ir iš to valstybė turėtų naudos. Trūksta žodžių, kas dedasi. O kur pacientų teisės?"
Bijo priverstinės vakcinacijos
R.Venslovienė baiminasi, kad valstybė dėl skiepų gali žengti daug toliau: „Jau dabar darbuose žmonės yra spaudžiami vakcinuotis, kitaip gali būti nušalinti nuo darbų. Argi tas reiškia, kad turime teisę pasirinkti, jeigu pasirinkimas yra arba skiepytis, arba netekti pajamų? Bijome pagalvoti, kas laukia toliau, kiek dar neseniai vadintų sąmokslo teorijomis idėjų taps realybe?
Mes dar nežinome, į ką pavirs neseniai pakeistas Karo policijos įstatymas ir kada jis bus pradėtas taikyti realybėje. Gal ateis laikas, kai nesivakcinavę žmonės, tokie kaip mes, išėję iš namų sutiks karo policijos pareigūnus ir į namus jau grįš kitokie, nei išėjo", - svarsto R.Venslovienė.
Gal ateis laikas, kai nesivakcinavę žmonės, tokie kaip mes, išėję iš namų sutiks karo policijos pareigūnus ir į namus jau grįš kitokie, nei išėjo?
Komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius, hematologas Eduardas VAITKUS
Kai farmacinės įmonės dovanomis, kelionėmis ar net grynaisiais pinigais pamalonindavo arba stimuliuodavo gydytojus išrašinėti jų medikamentus, mes visi supratome, kad tai yra nepadoru, negražu ir kvepia korupcija.
Kiek bylų prokuratūroje buvo dėl to pradėta.
Dabar lygiai tą patį daro Sveikatos apsaugos ministerija. Už tai, kad sveikus žmones paskatintų skiepytis, jie planuoja finansines paskatas tiems, kurie paskatins.
Kai tai darė farmacinės įmonės, buvo laikoma kaip nusikalstama veikla, o kai tą daro Lietuvos valstybė, jau yra gražu ir pagirtina?
Tokia valdžia mus gali nuvesti tik prie katastrofos. Vyriausybė jau daug kartų įrodė, kad nei logikos, nei padorumo dėsniai jiems negalioja. Turime priešintis visomis išgalėmis.
Mano žiniomis, šių metų sausio mėnesį Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja, kuriai priklauso ir Lietuva, išleido direktyvą, kurioje numatyta, kad valstybės narės turi sukurti kompensacijų mechanizmą, jeigu po skiepų nuo koronaviruso pasireikštų komplikacijos. Lietuva atsisakė svarstyti klausimą apie kompensacijas žmonėms.
Valstybė liepia skiepytis, bet, jeigu nutiks nelaimė, kartu sakoma, kad žmonės patys kalti, nes skiepytis sutiko. Tokia yra Lietuvos pozicija.
Matyt, pinigėlių gaila ir bijoma atsakomybės. Juk skiepijame nežinodami efekto ir dar sugalvojome skiepyti vaikus. O farmacinės kompanijos nuo atsakomybės atleistos...
Jau buvo vykdomas testavimas, kiek mes sutinkame pasiduoti autoritarinės valstybės valdymo idėjai.
Autoritarinio valdymo požiūriu jūsų kūnas yra valstybės nuosavybė ir už jus bus nuspręsta, kaip su juo reikia elgtis. Su nebyliu piliečių sutikimu apribojamos ir atimamos konstitucinės teisės.
Valstybė jau geriau žino, kaip su mūsų vaikais elgtis ir kada pradėti pasakoti apie skiepus.
Hipokrato priesaika sako, kad pirmiausia medikas turi skirti pacientui tai, ko jam reikia, o ne tai, kas naudinga farmacijos įmonei ar valstybei. Bet mūsų valdžia viską apverčia aukštyn kojom.
Jiems nesvarbu, ko žmogui reikia, jiems reikia, kad būtų vykdoma komanda. O kai priprasime vykdyti ir šiuos absurdiškus įrodymus, dar labiau išjungsime savo smegenis ir su mumis bus galima daryti dar daugiau.
Galiausiai mes patys manysime, kad mums nereikia mūsų teisių.
Komentuoja Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narė Toma KUNDROTĖ
Tai yra absurdas. Juk mes jau anksčiau, kai buvo skiepijama pagal amžių, apskambinome pacientus, kvietėme skiepytis senolius.
Jau tada padarėme milžinišką darbą. Kaip įsivaizduojama, kad mes dar galime kažką padaryti, man nesuvokiama. Ir kaip bus diferencijuojama, ar pacientas atėjo pasiskiepyti pats, ar įkalbėtas šeimos gydytojo?
Be to, aš, kaip gydytoja, neturiu galimybės atsifiltruoti savo neskiepytų pacientų. Nebent kiekvieną pacientą turiu tikrinti, ar jis skiepytas, o tada, priklausomai nuo jo situacijos, įkalbinėti skiepytis arba ne.
Bet kiek yra atvejų, pvz., kurie jau yra sirgę, todėl dabar neskiepijami. Yra daug niuansų.
Mes ir taip neturime laiko. Šiandien mano darbo valandos iki 14:40 val. su pacientais, o vėliau - dokumentų pildymas.
Tačiau jau ryte pacientų prirašyta iki 17 val. ir per dieną jų bus dar daugiau.
Tai rodo, kad mes dirbame dvigubu-trigubu etatu. Kaip mums dar ieškoti galimybių pacientus įkalbėti skiepytis ir kada tą daryti? Naktį?
Mes fiziškai neturime laiko ir tiems, kurie ateina. Nes nuolat pildome popierius, vietoj to, kad dirbtume savo darbą - bendrautume su pacientu ir jam padėtume. Visiems svarbiausia, kad užpildytume visas reikalingas ataskaitas. Tai yra absurdas, o ne mediko darbas.
Aš sutinku, kad reikia žmones skatinti skiepytis ir tuos, kurie dvejoja, galima perkalbėti. Žinoma, ne visus. Bet tam reikia turėti laiko.
Mes jo neturime, nes ir taip daugiau nei pusę darbo laiko skiriame ne pacientui, o kompiuteriui. Man reikėtų dviejų sekretorių, kad galėčiau kokybiškai dirbti su pacientais.
Jeigu ministerija įsivaizduoja, kad tiesiog užkraus mums papildomą darbą be tam numatyto papildomo laiko, tai.... norisi keiktis.
Arūnas Dulkys. Arūno Bernacko koliažas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą