„Džiaugiuosi, kad ligos eiga abejais atvejais nesibaigė kritiškai. Pirmą kartą pasigavus infekciją man ne itin pasisekė, nes prieš susirgdama COVID-19, be visa ko dar susirgau ir pūlinga angina.
Teko vartoti antibiotikus, tad organizmas nusilpo ir ligos eiga buvo kiek sunkesnė. Tačiau antrą kartą sirgau visai lengvai.
Tikriausiai, ligos eiga buvo lengva ir dėl mano lig tol dėtų pastangų į mitybą, vartojamus maisto papildus“, – kalbėjo V. Skaisgirė.
Remiantis statistikos duomenimis, nuovargis, dusulys, kosulys, sąnarių, krūtinės ir galvos skausmai, dingusios uoslės ir skonio funkcijos, užgulusi nosis, apetito stoka gali varginti apie 10-20 proc. persirgusiųjų COVID-19 infekcija.
V. Skaisgirė pasakos mananti, jog ligą greičiau įveikti padeda fizinis aktyvumas, kvėpavimo technikos bei rūpinimasis imunitetu.
„14 metų nevalgau mėsos, todėl mano mityboje labai daug pačių įvairiausių daržovių.
Tačiau pasikliauti vien tik tuo, kad valgau tikrai daug daržovių, labai tvirtai negaliu, nes dažnai nežinome, kokios kilmės bei kokybės daržoves įsigyjame parduotuvėse, todėl savo mitybą papildau maisto papildais, kurių sudėtimi esu tikra, ir žinau, kad gausiu tai, ko man reikia ir tai, ko man, deja, neišeina gauti su maistu“, – kalbėjo V. Skaisgirė.
Vaida pasakos papildomai imunitetą stiprinanti vitaminais C, D, cinku, polifenoliais bei probiotikais.
„Žmonės klaidingai galvoja, jog probiotikai yra reikalingi tik vartojant antibiotikus.
Žarnynui visada yra reikalinga ypatinga apsauga bei dėmesys, tad probiotikus aš vartoju kasdien.
Manau, kad būtent tai prisidėjo prie sėkmingo atsilaikymo prieš COVID-19. Šiandien jau yra klinikiniai tyrimai, atskleidžiantys probiotikų vaidmenį, sergant koronavirusu“, – kalbėjo V. Skaisgirė.
Vidaus ligų gydytoja Rūta Maciulevičienė laidoje pasakojo, jog žarnynas yra pats didžiausias imuninis organas žmogaus organizme.
Apie 80 proc. visų apsauginių imunoglobulinų yra pagaminama žmogaus žarnyne. Jame gyvena milijardai bakterijų, tame tarpe ir gerosios, ir blogosios bakterijos, tarp kurių vyksta konkurencinė sąveika.
„Gerąsias bakterijas – probiotikus – mes vadiname geraisiais, jie iš tiesų mus saugo nuo blogųjų bakterijų. Žarnyno mikroflorą galime įtakoti antibiotikais, chemoterapiniais preparatais, skirdami vaistus, kurie veikia mikrobiotą.
Tačiau galime skirti ir probiotikus tam, kad pažaida sistemai, kuri yra žarnyne ir apskirtai visame organizme, būtų kuo mažesnė“, – kalbėjo vidaus ligų gydytoja.
Pasaulyje buvo atliktas vienintelis toks Phyto-V Yourgut tyrimas kartu su Jungtinės Karalystės mokslininkų sukurtais probiotikais, kurių sudėtyje yra net 10 milijardų kolonijas sudarančių vienetų iš penkių Lactobacillus probiotinių bakterijų štamų, prebiotiko inulino ir vitamino D. Jie įrodė, kad geriausias efektas pasiekiamas probiotikus vartojant su prebiotikais, pavyzdžiui, inulinu ar polifenolių gausiais produktais bei papildais.
Vidaus ligų gydytoja R. Maciulevičienė laidoje atskleidė, jog taip pat kaip ir V. Skaisgirė, ji net du kartus sirgo COVID-19 ir įspės apie pokovidines pasekmes, jei laiku nepasirūpinama reabilitacija, o ypač, imuniteto stiprumu.
Specialistė išskirs, jog nėra taip paprasta padėti tam žmogui, kuriam yra užsitęsęs pokovidinis arba lėtinio nuovargio sindromas.
„Vienų žmonių imuninė sistema suveikia, kitų – ne. Pati esu tris kartus pasiskiepijusi ir du kartus persirgusi, tik tiek, kad antrą kartą sirgau ženkliai lengviau.
Pirmąjį kartą jaučiau didžiulį silpnumą, negalėdavau užlipti laiptais iki antro aukšto, pulsas būdavo 130-140, man sukdavosi galva, ieškodavau, į ką galėčiau įsikibti.
Antrą valandą dienos aš jau būdavau labai pavargusi. Deja, bet šiuo metu mes neturime didelio arsenalo gydyti lėtinio nuovargio sindromą“, – kalbėjo gydytoja R. Maciulevičienė.
Specialistė dalinosi, jog yra tam tikros medžiagos, kurias gaudami mes galime padėti savo imuninei sistemai – tai antioksidantai, bioflovanoidai, pilnaverčiai baltymai, kurie reikalingi visų ląstelių statybai ir regeneracijai bei vitaminai, būtini DNR sintezei.
„Tai medžiagos, kurios regeneruoja antioksidantus, o jų gamybą mes galime pastimuliuoti patys, yra galimybė vartoti papildus“, - kalbėjo R. Maciulevičienė.
Gydytoja retoriškai klausė, kaip nepasiklysti gyvenime ir kaip nepasiklysti vaistinėje.
Pasak R. Maciulevičienės, yra preparatų, kurie nėra registruoti kaip vaistai, bet yra pripažįstami visame pasaulyje kaip itin efektyvūs maisto papildai, kuriuos sukūrė patikimos bei žinomos pasaulyje mokslinės institucijos.
„Kembridžo universiteto grupė yra sukūrusi preparatą iš mūsų dažniausiai mažai vartojamų brokolių, ciberžolės, granatų bei žaliosios arbatos. Su tokiais preparatais yra atlikti rimti tyrimai, kuriuos galima rasti moksliniuose straipsniuose.
Iš tikrųjų, mes tikrai nesuvalgome tiek daržovių, kad polifenolių koncentracija mūsų organizme būtų apsauginė“, – pasakojo R. Maciulevičienė.
Žymus Kembridžo universiteto onkologas profesorius Robert Thomas su jo vadovaujamais Jungtinės Karalystės mokslininkais atliko išskirtinius tyrimus.
Jų nacionalinis dvigubai aklas II fazės Pomi-T klinikinis tyrimas pirmąkart pasaulyje įrodė, jog tinkamai suderinti skirtingų augalų antioksidantai, ypač polifenoliai, koncentruoti vienoje kapsulėje, veiksmingai stiprina imunitetą, padeda kenčiantiems dėl lėtinių uždegimų ir onkologinių ligų.
NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos sk. vedėjas, pilvo chirurgas, med. m. dr. Eugenijus Stratilatovas pasakojo, jog maisto papildai todėl ir yra maisto papildai, nes jie gali padėti.
„Šnekant apie žinomiausius maisto papildus, vienas iš jų yra PomiT, kuris, klinikiniuose tyrimuose yra įrodyta, yra efektyvus ir, jį naudojant kartu su kitais gydymo metodais, yra pasiekiamas geresnis rezultatas.
Natūralus produktų ekstraktas stimuliuoja imunitetą, veikia kaip adaptogenas ir reguliuoja organizmo funkcijas bei gali sustiprinti organizmo jėgas“, – dalinosi med. m. dr. E. Stratilatovas.
Rašyti komentarą