Visi klydome: kokius pavojus kelia briliantinė žaluma, kurią naudojo visa Sovietų Sąjunga

Visiems žinoma, kas yra briliantinė žaluma. Ji – ne naujiena daugeliui tų, kurie gyveno buvusios SSRS laikais, tiesa, užsieniečius ši antiseptinė priemonė visada glumino.

Kodėl raginama atsisakyti lietuvių taip mėgstamos „zelionkės“? Pasak gydytojų, briliantinė žaluma ne tik nepadeda, bet gali dar labiau pakenkti.

Šiandien specialistai teigia, kad paplitusi nuomonė, jog vėjaraupių bėrimus būtina tepti "zelionka", buvo klaidinga.

Nors yra populiari priemonė, patyrę pediatrai pastebėjo, kad šis vaistas apsunkina ligos diagnozavimą.

Tokia praktika apsunkina ne tik šios ligos, bet ir kitų ligų diagnostiką.

Paaiškėjo, kad po žaliu bėrimo sluoksniu sunkiau atsekti uždegimo ar antrinės infekcijos buvimą.

Be to, pagrindinis klaidingas supratimas apie "žaliąjį tirpalą" yra tas, kad jis nemalšina erzinančio niežulio.

Briliantinė žaluma iš tiesų yra spiritinis tirpalas. Kol vėjaraupių pūslelės nėra pratrūkusios, nieko blogo juo tepti, nes tai – kaip dezinfekantas.

Tačiau įsivaizduokite, kas būtų, jeigu spiritinį tirpalą teptumėte ant pažeistos odos? Jis dar labiau pažeistų pūsleles ir tikrai neišgydytų.

Tad gydant vėjaraupius briliantinė žaluma nebenaudojama – spiritas gali dar labiau pažeisti odą, o būtent tada ir formuojasi randai.

Vakaruose neprotestuojama prieš praktinį briliantinės žalumos preparato taikymą, tiesiog taip susiklostė, kad jis neprigijo. Užsieniečiams nesuprantama, ką reiškia žaliais taškeliais išmargintas vaikas Rusijoje.

Briliantinė žaluma pigi, tačiau išsiskiria unikaliu ir prabangiu pavadinimu.

Kodėl? Viskas dėl vertimo iš dviejų kalbų.

Lotyniškai gelsvai žalia medžiaga kristalų pavidalu, kuri tirpsta spirite, vadinasi viridus nitentis, tai reiškia „blizganti žalia“.

Prancūzai savo vertime pavartojo žodį „blizgantis“. o rusai nusprendė, kad tinkamiausias analogas bus žodis „briliantinis“.

Taigi šiuo metu esantis pavadinimas su buteliuko turiniu neturi nieko bendro.

delfi,lt fotomontažas

Antiseptinis preparatas fukorcinas, nuo kurio lieka avietinių dėmelių, irgi kelia nuostabą.

O antiseptikas – bespalvis Castellani skystis naudojamas visur.

Tiesa, Europoje medikai dažniau skiria tepalų su antibiotikais.

Daugelio Europos šalių vaistinėse briliantinė žaluma nepardavinėjama dar ir todėl, kad nėra atlikta klinikinių bandymų.

Tuometinių sovietinių šalių vaistinėse preparatas atsirado gerokai anksčiau, nei buvo įvestas reikalavimas dėl klinikinių bandymų, o šiuo metu finansiškai nenaudinga skirti daug lėšų pigaus preparato bandymams.