Profesorius atviras: nutukimas Lietuvoje auga taip pat sparčiai kaip Vakaruose. Tačiau yra ir gerų žinių – nuo šių metų svorio mažinimo operacijas kompensuoja valstybė.
„Valstybė kompensuoja operaciją, jei kūno masės indeksas viršija 35 su gretutinėmis ligomis arba 40 be jų. Tyrimai patvirtina – po 10-15 metų pacientai išlaiko svorį, retas kuris vėl priauga.
Džiugu, kad turime tokią alternatyvą“, - sako LSMU Medicinos fakulteto prodekanas, abdominalinis chirurgas prof. Žilvinas Dambrauskas.
- Operuojate, dėstote studentams, dirbate administracinį darbą LSMU. Tokioje intensyvioje dienotvarkėje randate laiko ir žurnalistams, dėkui!
- Turiu prisipažinti, tikrai nelengva – dienoje, savaitės struktūroje sunku atrasti aiškesnius tarpus. Bet visuomenės švietimas irgi yra mūsų darbo dalis! Reikia, kad informacija pasiektų ir pacientus, ir kolegas – svarbu skleisti informaciją apie naujas gydymo galimybes.
Akademinė chirurgija man visada buvo įdomi. Tas derinys – galimybė pačiam dalyvauti kuriant mokslo įrodymus, mokyti studentus ar net kolegas, diegti įrodymais pagrįstos medicinos principus – visa tai labai svarbu.
Turbūt sunkiausiai įsiterpia administracinis darbas. Bet būtent per jį plėtojame moksliškumą. Dabar įvykdėme vieną didžiausių darbų – atnaujinome visą medicinos studijų programą nuo pirmo iki šešto kurso.
Svarbu, kad studentai nuo pat pradžių reguliariai susidurtų su pacientais. Kitaip jiems atrodo, kad ilgai mokosi teorijos, bet nemato, kam tos žinios reikalingos praktikoje.
- Dirbate vienoje didžiausių Lietuvos ligoninių. Kokias chirurgijos tendencijas stebite?
- Pastarųjų metų akcentas turbūt vis dar yra dienos chirurgija. Ji skirta paprastesnėms ligoms, veikslesniems, jaunesniems žmonėms. Stengiamasi, kad pacientai nepakliūtų ilgam į ligoninę – ryte atvyksta, atliekama operacija ir tą patį vakarą žmogus grįžta namo.
Didesnėse ligoninėse – Vilniuje, Kaune – prioritetas išlieka organų transplantacija. Šioje srityje judame į priekį, didiname operacijų skaičių. Matome naujų indikacijų – pavyzdžiui, kepenų transplantacija dėl nutukimo.
Plėtojame dvi svarbias onkologines kryptis: citoredukcinę chirurgiją su hipertermine chemoterapija pilvo navikams ir izoliuotos galūnės perfuziją sarkomoms, kur naujos kartos vaistai leidžia atlikti radikalesnes operacijas.
Aišku, visur plečiasi minimaliai invazinė chirurgija. Visos didžiosios ligoninės – Kaunas, Vilnius, Klaipėda – vysto robotinės chirurgijos programas. Visi supranta, kad robotinė chirurgija brangi – būtina identifikuoti atvejus, kur ji tikrai reikalinga. Prioritetas – onkologiniai pacientai, ypač ten, kur sudėtingesnė prieiga: dubens, krūtinės navikai.
- Pacientai pasakoja, kad chirurgai vis dar pasiteirauja, ar šie nori tradicinės ar minimaliai invazinės procedūros…
- Labai keista. Čia nėra alternatyva: jeigu žmogus tinkamas pagal indikacijas, pagal ligos pobūdį, visais atvejais turi būti siūloma minimaliai invazinė operacija.
Visi specialistai moka atlikti operacijas ir vienokiu, ir kitokiu būdu. Čia labiau yra paciento tinkamumas konkrečiai pasirinktai prieigai, bet ne alternatyva.
- Minėjote kepenų transplantacijas dėl nutukimo. Turėjote ir konkretų atvejį?
- Taip, atlikome unikalią operaciją – pirmą kartą Lietuvoje pacientui transplantavome kepenis ir kartu atlikome svorio mažinimo operaciją. Dviguba nauda: pacientas greičiau numeta svorį, sumažėja komplikacijų rizika. Praėjus pusmečiui pacientas sveria 40 kilogramų mažiau, aktyviai juda, kepenys veikia puikiai.
- Ar pastebite, kad nutukimo problema Lietuvoje didėja?
- Lietuva nesiskiria nuo Vakarų Europos – nutukimas didėja visur. Išsiskiria nebent skandinavai, kurie aktyviai juda, sportuoja.
Net pietų europiečiai, kurie, manėme, sveikai maitinasi Viduržemio dieta ir ilgai gyvena, susiduria su ta pačia problema. Labiausiai neramina, kad nutunka vaikai ir paaugliai – jie užaugs jau turėdami antsvorio.
Aišku, farmacijos industrija dirba.
Visi girdėjome apie „Ozempic“, „Mounjaro“, kitas alternatyvas. Jie veikia efektyviai, leidžia sumažinti svorį iki 20-30 procentų. Bet jau turime tyrimų, kurie verčia susimąstyti.
Matome, kad nutraukus vartojimą, po 6-12 mėnesių beveik visas svoris grįžta. Kodėl? Nes žmonės nekeičia įpročių.
- Nuo metų pradžios nutukimo chirurgija tapo kompensuojama.
- Chirurgija užima svarbią nišą – su nedideliais kaštais per metus pusantrų pacientai numeta 60-70 procentų antsvorio. Valstybė kompensuoja operaciją, jei kūno masės indeksas viršija 35 su gretutinėmis ligomis arba 40 be jų.
Tyrimai patvirtina – po 10-15 metų pacientai išlaiko svorį, retas kuris vėl priauga. Džiugu, kad turime tokią alternatyvą. Matau, kaip keičiasi požiūris – šeimos gydytojai, kardiologai, endokrinologai vis dažniau siunčia pacientus pas chirurgus.
Tyrimai rodo, kad operuoti pacientai gyvena vidutiniškai 10 metų ilgiau, išnyksta arba lengviau kontroliuojamas diabetas, normalizuojasi kraujospūdis.
- Artėja rugsėjis, netrukus LSMU sutiks naujus studentus. Pagal LAMA BPO duomenis, medicinos studijoms dauguma renkasi Kauną, o ne Vilnių. Kadaise taip pat pasirinkote ir jūs. Kuo LSMU taip traukia studentus?
- Kai rinkаusi studijas, mane patraukė specifinis Kauno studijų modelis. Čia mokymasis organizuotas fokusuotais ciklais, orientuojamasi į praktines problemas.
LSMU yra specializuotas universitetas. Turime veterinariją, farmaciją – tai papildo medicinos studijas, sukuria multidisciplininę aplinką. Bendradarbiaujame su KTU – juk vystantis dirbtiniam intelektui, monitoravimo technologijoms reikalinga partnerystė su technologijų sritimi.
Šiuo metu per 20 procentų studentų – užsieniečiai. Tarptautiškumas gerina atmosferą, didina atvirumą inovacijoms. Multikultūriškumas gydytojams labai svarbus – padeda išvengti išankstinių nuostatų dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės. Buvimas tokioje aplinkoje formuoja atviresnį, platesnį požiūrį – o tai mūsų darbe kritiškai svarbu.
Dosjė
2001 m. baigė Kauno medicinos universitetą.
2005 m. apgynė medicinos daktaro disertaciją Heidelbergo universitete, Vokietijoje.
2007 m. baigė abdominalinės chirurgijos rezidentūrą KMUK.
2007-2008 m. baigė tarptautinę nutukimo gydymo mokyklą Karolinska universitete, Švedijoje.
Nuo 2007 m. – gydytojas abdominalinis chirurgas LSMU Chirurgijos klinikoje.
Nuo 2012 m. – LSMU MA Chirurgijos klinikos profesorius.
Nuo 2012 m. – Europos komisijos ekspertas medicinos studijų kokybės užtikrinimui.
Nuo 2016 m. – COST programos nepriklausomas ekspertas.
LSMU MA Medicinos fakulteto prodekanas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą